Šiauliuose ketvirtokai ir jų mokytoja padėjo policijai išaiškinti mieste plėšikavusius paauglius.

Gruodžio 10-osios vidurdienį viena šiaulietė, ėjusi pro „Norfos“ parduotuvę, nesusilaikė nesudrausminusi ant žemės besiritinėjančių vaikų – dviese murkdė vieną, reikalaudami atiduoti mobilųjį telefoną. Praeivė užpuolikus pabaidė ir šie atsitraukė, nebaigę savo nusikalstamos veikos, o išgelbėtas skriaudžiamasis spruko į namus. Tuo metu įvykio liudininkais buvę ketvirtaklasiai atbėgo į čia pat esančią Gegužių progimnaziją ir savo mokytojai Astai Labanauskienei papasakojo, kad ką tik buvo pasikėsinta apiplėšti jų klasės draugą.

Pasak Šiaulių apskrities policijos, pradinukai pranešti šią žinia mokytojai skubėjo, nes buvo įsidėmėję prieš keletą dienų mokytojos jiems akcentuotus patarimus. Mokykloje jau sklandė informacija, kad buvo iš vieno, po to iš kito jų mokyklos mokinuko atimti mobilieji telefonai ir kad tai padarė už pradinukus vyresnis vaikai, kurių vienas nešioja kuprinę, kurios raudoname fone puikuojasi prekybos ženklas „Puma“.

Mokytoja, rūpindamasi savo auklėtinių saugumu, paliepė juos po pamokų namo eiti grupelėmis, ne po vieną, labai atidžiai stebėti aplinką, o jei kas nors užpuls, tuoj pat apie tai pranešti jai. Auklėtoja aiškino, kaip svarbu tokią žinią pranešti nedelsiant, nes tik tada ji galėsianti vaikučiams pagelbėti, nes pranešus po keleto valandų ar kitą dieną užpuolikai bus pabėgę su visu grobiu.

Klausydamasi ketvirtokų pasakojimo, mokytoja dirstelėjo pro langą ir pamatė du šalia mokyklos ant ledo slidinėjančius paauglius. Ant vieno jų kuprinės raudoname fone buvo įkomponuotas „Pumos“ prekinis ženklas. Mokytoja puolė pro mokyklos duris. Artėdama prie jaunuolių, ji išgirdo, kaip praeinančių vaikų paaugliai klausinėjo, kiek valandų ir ar jie turi telefoną. Mokytoja žinojo, kad tokie klausimai buvo užduoti visiems telefonų netekusiems jos mokyklos mokinukams. Ji tvirtai sugriebė vienam jaunuolių už kuprinės ir pareikalavo su ja eiti į mokyklą, nes įtarianti jį pasikėsinus apiplėšti jos auklėtinį. Tačiau paauglys muistėsi ir eiti su mokytoja niekur nesiruošė. Pajutusi, kad viena ji įtariamojo nebesulaikys, kad jis gali išsprūsti iš jos rankų, šūktelėjo vaikams, kad pakviestų į pagalbą kitus mokytojus. Tik pamatęs ateinantį fizinio lavinimo mokytoją, paauglys pakluso ir su mokytoja nuėjo į progimnazijos patalpas. Jo bendrininkas iš pradžių bėgo, paskui apsigalvojo ir prisijungė prie draugo.

Mokytoja paskambino auklėtinio, kurį buvo kėsintasi apiplėšti, močiutei ir paprašė ateiti į mokyklą. Ketvirtaklasis užpuolikus iš karto atpažino. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienam jų – 13 metų, o kitam – 14. Vienas jų iš Dainų, kitas - iš Medelyno mikrorajonuose esančių mokymo įstaigų. Dėl jų padarytų vagysčių ir plėšimų yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai teigia, kad labai vertina pedagogės A.Labanauskienės poelgį ir dėkingi jai už aktyvią poziciją kovoje su nusikalstamumo apraiškomis mieste, toks auklėtojos poelgis buvo gyva pilietiškumo pamoka vaikams.

Po kelių dienų Šiaulių miesto policijos viršininkas Rimvydas Šlekys apsilankė Gegužių progimnazijoje ir kaip padėką už iniciatyvumą, sumanumą ir pagalbą mokytojai įteikė neatsiejamą angelo skulptūrėlę.

Policijos teigimu, paaiškėjo, kad ne visi šiauliečiai yra tokie pilietiški kaip ši mokytoja. Tyrimo metu nustatyta, kad atimtus iš silpnesnių už save vaikų mobiliuosius telefonus paaugliai įkeisdavo lombarde. Kadangi abu berniukai yra nepilnamečiai, tad sudaryti sandėrio su lombardu būtų negalėję, jei ne pilnamečiai. Jie telefoną priduodavo į lombardą, o berniukams atiduodavo gautus pinigus, 10 litų pasilikdami sau už paslaugą.

Baudžiamasis kodeksas už nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą numato baudžiamąją atsakomybę - baudą arbą laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Policininkai sako, kad pilietiškumo pasigendama ir iš lombardų darbuotojų. Kai nepilnametis su vyresniu asmeniu užsuka į lombardą, abu jie patenka į lombarde įrengtų vaizdo kamerų stebėjimo lauką. Tačiau kai teisėsaugininkai paprašo taip reikalingų tyrimui vaizdo įrašų, sulaukia atsakymo, kad tąkart kamera neveikė, nes buvo sugedusi, ar įrašai pas juos tiek ilgai nesaugomi, lombardų darbuotojai nenori prisiminti įvykių.