- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Vienas pažįstamas pareiškė: „Šiemet per Velykas į bažnyčią neisiu! Jei popiežius Pranciškus ragina Ukrainą iškelti baltą vėliavą, man su tokia Bažnyčia – ne pakeliui!“. Žinoma, visi suklusome dėl šių pontifiko žodžių ir gaudėme vėlesnius Vatikano bandymus išversti juos į suprantamesnę kalbą, tačiau, vadovaujantis tokia logika, dėl daug ko galėtų būti ne pakeliui su Bažnyčia... Tik kuo čia dėtos Velykos? Juk tikėjimas – ne Bažnyčios tarnai, o mūsų pačių ryšys su Dievu. Ir nėra geresnės vietos susitikti su juo nei šventovės.
Velykų rytą į jas nuo seno vedė visų keliai. Sakyta: kas tik kojas pavelka, turi eiti bažnyčion, o paskui skubintis namo – kitaip liksi nerangus, metai bus prasti. Pasipuošę gražiausiais drabužiais, pėsti, raiti ir ratuoti traukė mūsų senoliai pašventinti Velykų valgių ir šventos ugnies parsinešti. Namie tegalėjo likti maži, seni ir ligoti – be priežasties neiti bažnyčion būdavusi didelė gėda.
Šiandien bendruomenės kanonai nėra taip griežtai įstatę į vėžes, tačiau bažnyčios pilnutėlės ir Didžiąją savaitę, ir Velyknatį, ir Velykų rytą – ar tik ne patiems reikia tikėjimo šviesos šiame šešėliuotame gyvenime? Ne iš baimės būti sugėdyti einame į bažnyčią: kad apvalytume sielą, išsivaduotume iš sunkumų, palaiminti ir stipresni sugrįžtume į kasdienybę. Ne norėdami pateisinti pamaldžios tautos įvaizdį ieškome šios šventės religinio turinio – bandome įgyti sau pagrindą gyvenimo trapume.
Klysdami ir klaidžiodami ieškome tikėjimo. Nebesilaikome griežtai religinių ritualų, kaip tai darė mūsų seneliai, suvesti sąžinės sąskaitas labiau linkstame su savimi, o ne pas kunigą eidami išpažinties, tačiau giliai širdyje suvokiame: vargani ir apleisti būtume be Prisikėlimo žinios. Todėl ir į bažnyčią eisime – ne pas kunigą, o pas Dievą. Ir prie stalo margučius su artimaisiais daušime – ne papusryčiauti tenorėdami, o su viltimi atgimti, atsinaujinti. Juk esame Velykų žmonės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kandidatų į Lietuvos prezide...
-
Maironio literatūros premijos...
-
Kiemų šventė 2024...
-
LKL pusfinalis: Vilniaus „Wo...
-
Dronų diena 2024 m....
-
Prasidėjo „Vilnius Mama Jaz...
-
Protestas prieš lietuvių ra...
-
V. Čmilytė-Nielsen balsavo i...
-
V. Blinkevičiūtė balsavo i...
-
I. Šimonytė balsavo iš anks...
-
Die Krim gehört uns!7Sovnarkomo (Liaudies Komisarų Sovieto) atstovai išvedė Rusiją iš Didžiojo karo (1914–1918), tačiau dėl steigiamojo susirinkimo numarinimo širstantys eserai (socialistai revoliucionieriai) nesiruošė pripažinti pralaim...
-
Pastatų įtaka klimato kaitai2Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statyb...
-
Kas per tautybė?4Atrodė, Vilniaus krašto gyventojus telkia vilnietis V. Tomaševskis, bet, paaiškėjo, panašiai gali telkti ir kaunietis E. Vaitkus. Ir dar paaiškėjo: problemos svorio centras nėra nei E. Vaitkus, nei V. Tomaševskis. ...
-
Jūrlapių braižymas4Naujasis Rusijos Federacijos gynybos ministras Andrejus Removičius Belousovas naujajame poste vos daugiau nei dešimt dienų, o štai jau ėmė ir sužibėjo. Kalba ne apie jo griežtą dienotvarkę, kuri tapo vieša kibernetiniams auksarank...
-
Konservatorius: kodėl Kauno vadovas užstrigo praeityje?52Kažkas atsitiko Kauno merui. Žmogus, kuris kalbėjo apie svajonę, kad Kaunas bus kaip Niujorkas, paniro į atsiminimus apie Kauną ir Lietuvą prieš dešimtmetį. ...
-
Kad išsvajotos atostogos neapkarstųArtėjant vasarai visos mintys sukasi apie laukiantį poilsį, keliones ir nekasdienes patirtis. Aptarkime, ką pravartu apgalvoti, kad šios nekasdienės patirtys neapkarstų, pavyktų išvengti netikėtų išlaidų ir netektų permokėti u...
-
Į kuriuos vartus beldžiamės?1Sovietų okupacijos metais turėjome idealias sąlygas išmokti okupantų kalbą, anglų, vokiečių ar prancūzų dauguma mokėsi tik formaliai, be vilties kada nors ją panaudoti. Grįžus į laisvąjį pasaulį tapo aišku: svetima kalba –...
-
Kas mokės pensijas senstančiai visuomenei?6Vienas svarbiausių šiandienos iššūkių Lietuvai yra demografinė situacija. Pastaraisiais metais Lietuva susiduria su gimstamumo mažėjimu ir senėjančia visuomene. Tai turi įtakos ne tik socialinei apsaugai, bet ir visai šalie...
-
Trys raidės – lyg stichinė nelaimė22Vis dar kažkur gyvuojančio Sąjūdžio atstovai kreipėsi į Prezidentą, Seimo ir Vyriausybės vadovus beigi visą tautą ir pareikalavo atšaukti 2022-ųjų sausio 18 dieną priimtą įstatymą, kuriuo įteisintas trijų raidžių „w“, &b...
-
Gurmanų saulė ir UV spinduliai1Lietuviai gyvena gerai. Rengiasi gražiai. Valgo skaniai. Ir vis pro petį pasidairo į latvius, estus – jie tai turi mišlenų, o mes niekaip nepramušame. Tad pernai gruodį ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės p...