Miegosi – galvą skaudės

Bene judriausia Kauno mieste buvo prie Šv. apaštalų  Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, kur pirmosios sekmadienio šv. Mišios prasidėjo 8 valandą.

Prie Arkikatedros buvo galima sutikti ir jaunų šeimų su kelerių metų vaikais.

Paklausus, ar nebuvo sunku taip anksti visai šeimai keltis, jauna mama sakė, kad Velykų šventimo papročių laikosi nuo vaikystės ir  taip elgtis išmokė savo vyrą ir vaikus.

„Sakoma – jei pirmą Velykų dieną ilgai miegosi, galvą labai skaudės“, – su šypsena paaiškino jauna mama.

Gerai, kad nedirba

Danute prisistačiusi kaunietė neslėpė bažnyčioje apsilankanti retokai, tačiau per Velykas – tai yra kone privaloma.

„Esu iš tų, kuriuos vadina proginiais katalikais. Kad ir kaip būtų, apsilankymas bažnyčioje, manau, dar niekam nepakenkė. Labai gerai, kad šiandien beveik visos parduotuvės uždarytos. Net keista matyti, kad prie jų šiandien tuščia, o prie bažnyčių judru“, – sakė kaunietė.

Į Arkikatedrą susiruošę žmonės džiaugėsi puikiu sekmadienio ryto oru.

„Per Velykas dažnai būna vėjuota, žvarbu. Šiandien oras neblogas, bus galima pasivaikštinėti, ant suoliuko pasidėti ir pasidžiaugti pavasariu“, – sakė su sutuoktiniu į šv. Mišias atėjusi Birutė.

Marga prekyba

Pirmąją Velykų dieną prie Arkikatedros puslankiu įsikūrė marga prekyvietė, kurioje įvairius velykinius simbolius, suvenyrus ir saldumynus siūlė kone kelios dešimtys prekiautojų.

Ypač didelis buvo medinių margučių pasirinkimas – net kelios kupinos dėžės įvairiausiomis spalvomis ir tradiciniais raštais išmargintų Velykų simbolių.

Mediniai margučiai buvo brangesni nei išmarginti vištų kiaušiniai: medinio kaina – 2 eurai, vištos – 0,5 euro.

Margučių buvo ir šokoladinių, ir karamelinių, ir meduolinių. Buvo galima nusipirkti ir nostalgiją keliančių „kaimiškų“ saldainių, kurie prie bažnyčių būdavo pardavinėjami net ir gūdaus sovietmečio laikotarpiu ir buvo gana populiarūs, nes saldainių pasirinkimas tuometinėse parduotuvėse neypatingas.

Velykiniais simboliais prie katedros prekiaujanti garbaus amžiaus kaunietė pasakojo, kad jai labiausiai rūpi ne eurai, bet dalyvavimas Velykų šventėje, juolab, kai toks geras oras.

„Viską darau kūrybiškai. Manau, kad nusipirkę mano padarytų suvenyrų žmonės namuose galės geriau pajusti velykinę nuotaiką“, – tikino liaudies meistrė.