Laisvės ramsčiai

Šiandien mūsų Tėvynė kaip niekada saugi: yra ES narė, NATO aljanso narė su per nepriklausomybės metus išaugusia karta. Mano nuomone, tai ir yra trys pagrindiniai mūsų visų iškovotos laisvės ramsčiai.

Pirmieji du ramsčiai – patikimi: nesubyrės ES, nors Putinas ir trina rankas dėl "Brexito", dėl bendrijoje stiprėjančių šovinistinių nuotaikų, ir NATO aljansas išsilaikys nepaisant egocentriškojo valstijų prezidento bandymų jį pasiūbuoti), o dėl trečiojo ramsčio stiprumo, matant krašto apsaugos šauktinių statistiką, iškyla abejonių.

Kas negerai su dalimi laisvoje šalyje užaugusio mūsų jaunimo. Kodėl vien šiais metais net 7 tūkst. mūsų protingų ir stiprių jaunuolių nenori atlikti pareigos Tėvynei, būtent tiek mūsų šauktinių neatvyko atlikti būtinosios karinės tarnybos.

Suprasti galima, bet toleruoti – ne, privalome išaiškinti jaunajai kartai, kad Tėvynė – tai ne tik valdžia.

Kas atsitiko?

7 tūkst. – lyg ir nedidelis skaičius, kai kalbame apie visą Lietuvą, kuri bando išlaviruoti tarp 3 mln. gyventojų, tačiau kai pamatai visą šauktinių skaičių, kuris šiais metais sudaro tik trisdešimt iš potencialių 68 tūkst. šauktinių, tuomet ir paaiškėja problemos aštrumas. Realiai kas ketvirtas karo prievolininkas nenori atlikti savo pareigos Tėvynei.

Maža to, čia kvietimas į tarnybą taikos sąlygomis, o kas bus paskelbus mobilizaciją realios karinės grėsmės atveju?

Kas negerai mūsų šalyje, kad kas ketvirtas iš mūsų nenori mokytis jos ginti?

Gal Tėvynė tapatinama su valdžia, kuri retai kam ir retai kada patinka. Galima suprasti jaunimo pasipiktinimą, kad šautuvas brukamas nuo aštuoniolikos, o vyno taurę galima išgerti tik nuo dvidešimt vienų metų.

Gal atsiliepia, mano nuomone, padaryta klaida, kai mes atšaukėme privalomąją tarnybą Lietuvoje ir daliai jaunimo nereikėjo tarnauti, o dabartiniai jų atžvilgiu diskriminuojami.

Negalima toleruoti

Suprasti galima, bet toleruoti – ne, privalome išaiškinti jaunajai kartai, kad Tėvynė – tai ne tik valdžia, o šauktinių sistemos atsisakyti gali tik labai stiprų ekonominį potencialą turinčios šalys.

Manau, kad mūsų valstybės sprendimas grąžinti į kariuomenę šauktinius pakėlė šalies saugumą ir gynybą į kitą lygmenį. Tokiu būdu mes ne tik išmokome savo būsimus karius, padidiname kariuomenės rezervą, bet ir aiškiai pasakome savo agresyviems kaimynams, jog be kovos, kaip buvo praėjusio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje, mes nebepasiduosime, dabar mes esame pasirengę ginti savo valstybę.

Tad ką reikėtų daryti, kad taikos sąlygomis jaunuoliai mokytųsi ginti Tėvynę, o prireikus ją ir gintų visi, o ne tik trys ketvirtadaliai šauktinių. Mano nuomone, dviračio čia iš naujo išrasti nereikia, galėtume pasiremti šalies, kuri nuolat gyvena priešų apsuptyje, gerąja praktika. Sakau "gerąja", nes ji šiai valstybei padeda ne tik išlikti, bet ir nuosekliai stiprėti.

Pavyzdys – Izraelis

Turiu galvoje Izraelio valstybę, kur karinę prievolę atlieka visi šalies piliečiai. Kariuomenėje, turinčioje apie du šimtus tūkstančių karių, yra tik apie dešimtadalis profesionalų, visi likę šauktiniai, iš kurių kiekvienas turi tarnauti trejus metus. Mokytis ginti Tėvynę šaukiamos ir moterys, tiesa, į pavojingus regionus jos nesiunčiamos. Šalies, kuri turi kiek daugiau nei 5 mln. gyventojų, mobilizacinį rezervą sudaro maždaug pusė milijono kariniams veiksmams paruoštų piliečių. Pagal paskutiniojo dešimtmečio Credit Suisse analitikų atliktas ataskaitas apie pasaulio kariuomenių pajėgumus, Izraelis tvirtai įsitvirtinęs dvidešimtuke, aplenkęs netgi tokias valstybes kaip Kanada ir Vokietija.

Tačiau svarbiausias dalykas, ko, mano nuomone, mes labiausiai galėtume pasimokyti, tai požiūris į pasirengimą ginti valstybę. Izraelyje jis yra suvokiamas ne tik kaip mokymas valdyti ginkluotę ar sugebėjimas veikti priešo teritorijoje, bet ir visuotinis piliečių švietimas ne tik mokyklų ar universitetų suoluose, bet aprėpiantis netgi socialinę sritį. Tai leidžia išugdyti visuomenę, kurioje visiems jos nariams mokytis ginti Tėvynę yra garbės ir pasididžiavimo reikalas.

Kasmet daugėja

Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 tūkst. vyrų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), remdamasi Karo prievolės komplektavimo tarnybos duomenimis.

Kasmet tokių asmenų vis daugėja.

Ministerijos BNS pateiktais duomenimis, administracine tvarka 2016 m. nubausti 270 tarnybos vengę prievolininkai, 2017 m. – 5,5 tūkst., 2018 m. – 7,4 tūkst., o šiais metais – jau 6,8 tūkst.

"Administracinę atsakomybę pradėjome taikyti 2015 m., atkūrus šaukimus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą", – teigia KAM.

Šie asmenys gavo įvairių nuobaudų – nuo įspėjimo iki piniginės baudos. Administracinė nuobauda už tarnybos vengimą neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų.

"2019 m. yra daugiau nei 7,5 tūkst. asmenų vengiančių vykdyti šaukimo procedūras ir Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymus. Tačiau negalime tiksliai įvardyti, kiek iš jų yra piktybiškai vengiančių ar tiesiog užmiršusių, ar nežinojusių apie karo prievolę", – rašoma BNS atsiųstame komentare.

KAM teigia, kad, remiantis praėjusių metų statistika, daugiausia šaukimo procedūrų vengia užsienyje gyvenantys vyrai.

"Tikimės, kad jaunuoliai ir toliau rinksis tarnybą Lietuvos kariuomenėje savanoriškai ir nelauks, kol jie bus pašaukti", – sako KAM.

Šaltinis: BNS