Seime vėl prabilta, kad Mokslo ir žinių dieną tėvams, kurie augina bent vieną besimokantį vaiką iki 12 metų, būtų suteikta poilsio diena.

Idėja graži, tačiau ar dėl jos verta taisyti Darbo kodeksą (DK)? Kaip šią pataisą vertintų darbdaviai ir ar nebūtų diskriminuojami kolegos, kurie vaikų neturi? O galbūt tėvai turi ir kitų alternatyvų, kaip palydėti vaikus į mokyklą?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas:

– Šis siūlymas yra įdomus, apie jį jau ne kartą yra kalbėta, tačiau, prieš taisant DK, reikia pasverti visas galimybes. Kiekvieną dieną darbuotojas įmonei turi pagaminti konkretų darbo produktą, šiuo atveju, jeigu žmogus vieną dieną nedirba – tai nuostolinga darbovietei. Tačiau aš nesu kategoriškas ir manau, kad reikia atsižvelgti ir į žmogų, kuris Rugsėjo 1-ąją nori būti su savo vaiku, ypač pradinuku. Jei darbuotojas yra darbštus, jis darbdaviui yra vertybė. Tuomet darbdavys jam leis kelias valandas, pusdienį, ar net visą dieną nedirbti ir palydėti vaiką į mokyklą. Darbdavys juk supranta, kad darbuotojas atidirbs vėliau, o tėvams samdyti žmogų, kuris palydėtų vaiką į mokyklą, yra didžiausia nesąmonė. Manau, kad tai turėtų būti sprendžiama ne dekretu, o normaliu darbdavio ir darbuotojo susitarimu. Siūlau ir kitą variantą – ši pozicija gali būti įrašyta į kolektyvinę darbo sutartį. Nemanau, kad viską reikia apibrėžti įstatymais. Juk daugelį metų tėvai lydi savo vaikus į mokyklą ir jokių problemų nekyla, tai kam tų įstatymų?

Teisininkas Andrejus Rudanovas:

– Vadovaujantis DK, yra galimos kelios alternatyvos, kai vaiko tėvai (darbuotojai) galėtų neiti į darbą Rugsėjo 1-ąją. Pirmiausia tai atvejai, kai darbuotojai galėtų pasinaudoti papildoma lengvata asmenims, auginantiems vaikus, kaip tai numato DK 214 straipsnis. Ši lengvata taikoma darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba auginantiems du, tris arba daugiau vaikų iki 12 metų. Darbuotojui, pasinaudojusiam šia lengvata, mokamas vidutinis jo darbo užmokestis už tokią dieną.

Antra alternatyva būtų realizuojama pasiėmus dalį kasmetinių atostogų, t.y. vieną darbuotojui priklausančių kasmetinių minimalių, papildomų arba pailgintų atostogų dieną. Ši galimybė taip pat priklauso nuo darbovietės politikos atostogų atžvilgiu. Darbuotojui, pasinaudojusiam tokia galimybe, būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis už vieną atostogų dieną.

Trečia alternatyva iš dalies panaši į antrą, kadangi tėvai turėtų pasiimti nemokamas atostogas. Šią galimybę numato DK 184 straipsnio 1 dalis, įtvirtinusi, kad darbuotojai, auginantys vaiką iki keturiolikos metų, turi teisę į ne ilgesnes kaip 14 kalendorinių dienų trukmės nemokamas atostogas.

Paskutinė, ketvirta, alternatyva – tėvai gali neatvykti į darbą darbdavio leidimu. Šiuo atveju būtų priimamas atitinkamas darbdavio sprendimas (įsakymas). Toks darbuotojo neatvykimas nebūtų laikomas pravaikšta, o už šią dieną darbuotojui būtų mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Taip pat darbuotojai gali pasiimti kelias laisvas valandas arba net pusdienį, priklausomai nuo renginių laiko mokykloje trukmės ir vaiko poreikių Rugsėjo 1-ąją, turėdami tam darbdavio leidimą. Praktiškai tai pasitaiko dažniausiai.

Vertinant plačiai, bet kokių lengvatų, sąlygų arba išimčių suteikimas vienam asmeniui, jų grupei, socialiniam sluoksniui ir pan. gali būti laikomas tam tikra diskriminacija. Abejočiau, ar būtų pagrindo teigti, kad tėvai, kurie augina vieną vaiką iki 12 metų ir gali pasinaudoti anksčiau nurodytomis antra, trečia bei ketvirta alternatyvomis, tačiau negali pasinaudoti pirma alternatyva, nes įstatymas tokios galimybės jiems nenustato, yra diskriminuojami negatyviąja prasme.

Jeigu Seimas pritartų siūlymui suteikti papildomą lengvatą tėvams, kurie augina vieną vaiką iki 12 metų, tai nebūtų laikoma negatyviąja diskriminacija, nes tokia išlyga būtų socialiai motyvuota ir teisiškai įtvirtinta, taigi teisėta.

Svarstant galimą darbdavių reakciją, vertėtų atkreipti dėmesį į siūlomos priimti normos perspektyvinį taikymą. Pateiktas pasiūlymas, matyt, įsigaliotų tik kitais mokslo metais – 2011-aisiais. Taigi šiais, 2010-aisiais, metais šis klausimas aktualus nebūtų. Vėliau, 2012 bei 2013 m. rugsėjo 1-oji – savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį). Tuo atveju, jeigu bendrojo lavinimo mokyklose mokslo metų pradžios šventinius renginius perkeltų iš rugsėjo 1-osios į rugsėjo 2-ąją arba 3-iąją, imperatyvi įstatymo norma, jeigu ji būtų patvirtinta tokios redakcijos, kaip šiuo metu yra pateiktas siūlymas, dvejus metus iš eilės lengvatos suteikimo neužtikrintų. Taigi per artimiausias keturias rugsėjo 1-ąsias siūloma lengvata būtų suteikta tik vieną kartą, o tai neturėtų sukelti didelių darbdavių neigiamų reakcijų.

11-mečio mama Rasuolė Laimutienė:

– Manau, kad reikėtų taisyti DK, mat kiekvienais metais maldauti darbdavio, kad išleistų kelioms valandoms į mokykloje vykstančią šventę yra labai nemalonu. Šiemet su darbdaviu nesusitariau, nes turiu dirbti visą parą ir teks prašyti buvusio vyro, kad palydėtų vaiką į šventę. Labai apsidžiaugčiau, jeigu Rugsėjo 1-oji būtų nedarbo diena – tada su vaiku galėčiau vykti į gamtą ar susigalvoti pramogų, o ne tik skubėti, kad spėčiau grįžti į darbo vietą.