Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į visus iššūkius namų ūkiams ir būsto rinkai, kainos Lietuvoje per metus nesumažėjo, matyt, suteikia gyventojams daugiau tikėjimo, kad ateityje būsto kainos kils. Teigiamą įtaką daro ir tvirtesnė ne tik ekonomistų, bet ir gyventojų nuomonė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasarą pradės mažinti bazines palūkanų normas. Tačiau gyventojai turėtų būti pasiruošę, kad palūkanų normos gali mažėti lėčiau, negu daugelis nori.

Vilniaus gyventojų lūkesčiai pirmą ketvirtį pakito labiausiai

Kovą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, kurią dvylika metų SEB banko užsakymu atlieka bendrovė „Baltijos tyrimai“, atskleidė, kad 42 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje manė, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 15 proc. teigė, kad būstas pigs, 34 proc. nesitikėjo didesnių pokyčių, o likę 9 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė padidėjo iki 27 punktų (ji apskaičiuojama kaip prognozuojančiųjų, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas). Prieš ketvirtį indekso reikšmė buvo 19 punktų, o prieš metus – 17 punktų. Tai rodo, kad šių metų pradžioje gyventojai buvo kur kas optimistiškesni dėl būsto kainų pokyčių.

Labiausiai gyventojų lūkesčiai paskutinį ketvirtį pagerėjo Vilniaus regione – kovą didesnių būsto kainų laukė 39 proc., mažesnių – 13 proc. apklaustųjų. Prieš ketvirtį taip galvojančių gyventojų buvo atitinkami 35 ir 19 procentų. Kauno apskrities gyventojų lūkesčiai pasikeitė minimaliai – 2024 metų pirmą ketvirtį 41 proc. manė, kad būstas brangs, kai prieš ketvirtį taip galvojančių apklaustųjų buvo 40 procentų.

Sandorių – vis dar mažiau negu pernai

Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius buvo 13 proc. mažesnis negu prieš metus, arba kukliausias nuo 2015 metų. Verta pastebėti, kad tokį nuosmukį nemažai lėmė kritęs registruotų naujos statybos būsto sandorių skaičius. Kadangi 2022–2023 metais labai sumažėjo preliminarių naujos statybos būsto sandorių skaičius, pastaraisiais mėnesiais gerokai krito ir notarinių tokių būstų sutarčių skaičius. Ne naujos statybos butų sandorių skaičius bent jau Vilniuje pirmą ketvirtį buvo netgi didesnis negu prieš metus. Tikėtina, kad, sumažėjus galimybėms įpirkti būstą, gyventojams sostinėje tenka pasitenkinti pigesniais nenaujos statybos būstais. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų sandorių skaičius pirmą ketvirtį buvo 10–20 proc. mažesnis negu pernai.

Būsto kainos 2023 metais bendrai Lietuvoje (...) nesumažėjo ir nepasitvirtino pesimistiškai dėl kainų pokyčių nusiteikusių gyventojų prognozės.

 

Pirminėje rinkoje būsto sandorių skaičius pirmą ketvirtį buvo didesnis negu atitinkamą 2023 metų ketvirtį. Pavyzdžiui, sostinėje vidutiniškai per mėnesį buvo parduota apie 250 butų, kai pernai visų metų mėnesio vidurkis buvo apie 180 butų. Taip pat augo sandorių skaičius pirminėje rinkoje ir Kaune bei Klaipėdoje. Tokios tendencijos teikia vilties, kad sandorių skaičiaus dugnas jau praeityje, tačiau pats sandorių skaičius vis dar yra gerokai mažesnis negu būdavo istoriškai. Nekilnojamojo turto vystymu besiverčiančios įmonės reaguoja į truputį didesnę paklausą ir pirmą ketvirtį pasiūlė rinkai daugiau butų.

Nekilnojamojo turto rinkos dalyvių viltys dėl didesnio sandorių skaičiaus artimiausiais ketvirčiais ir toliau yra susijusios su mažesnių palūkanų normų lūkesčiais. Dėl smarkiai išaugusių palūkanų normų gerokai sumažėjo pirkėjų būsto rinkoje per praėjusius dvejus metus –sumenkus palūkanų normoms, logiška tikėtis, kad pirkėjai vėl taps aktyvesni.

Pirma stotelė palūkanų normų kelyje jau pasiekta – ilgiau negu pusmetį EURIBOR palūkanų normos laikosi stabiliai, ir gyventojams būsto paskolų palūkanų išlaidos nebedidėja. SEB grupės ekonomistai išlaiko prognozę, kad ECB pirmą kartą šiemet bazinę palūkanų normą mažins birželį. Ateities sandoriai rodo, kad rinka tikisi, jog trijų mėnesių EURIBOR palūkanų norma šių metų pabaigoje bus 3,1 proc. (dabar ji yra 3,9 proc.). 

Būsto kainos Lietuvoje išvengė nuosmukio

Būsto kainos 2023 metais bendrai Lietuvoje (nekalbant apie pokyčius kai kuriuose segmentuose ir vietovėse) nesumažėjo ir nepasitvirtino pesimistiškai dėl kainų pokyčių nusiteikusių gyventojų prognozės. Lietuva ir vėl buvo viena iš lyderių pagal būsto kainų pokytį Europos Sąjungoje. Tiesa, kainos augo lėčiau negu Lenkijoje, kurioje valstybės priemonės, leidžiančios jauniems būsto pirkėjams mokėti gerokai mažiau palūkanų, padarė labai didelę įtaką ir rinkos aktyvumui, ir kainoms. Labiausiai būsto kainos pernai krito Vokietijoje ir Šiaurės Europos šalyse.

Šių metų pradžioje Lietuvoje būsto kainos liko stabilios, o metinis pokytis šiek tiek teigiamas. Naudingiau žvelgti į kainos pokyčius antrinėje rinkoje, kur yra gerokai mažiau inercijos. Pavyzdžiui, Lietuvos banko apskaičiuojamas pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas Lietuvoje kovą buvo 5,7 proc. didesnis negu prieš metus. Pirminėje rinkoje pokyčiai išsiskyrė – ekonominės klasės būstas šiek tiek pigo, vidutinės ir prestižinės – brango. Pirmą ketvirtį ūgtelėjo ir skelbimų portale „Aruodas.lt“ vidutinė skelbimuose nurodoma butų Vilniuje kaina.

Būsto kainų korekcijos Lietuvoje pavyko išvengti, nes tokie veiksniai, darantys įtaką būsto kainai, kaip pajamų pokyčiai, finansinė namų ūkių būklė, demografiniai pokyčiai, atsvėrė padidėjusių palūkanų normų neigiamą įtaką.

Kita gyventojų būsto kainų lūkesčių apklausa bus atliekama birželį, kai gyventojai jau žinos, ar pasitvirtino lūkesčiai dėl pirmojo ECB bazinių palūkanų normų sumažinimo pirmą vasaros mėnesį. Jeigu palūkanos bus sumažintos, o ekonominė padėtis šalyje nepablogės, galima tikėtis, kad bus dar daugiau gyventojų, galvojančių, kad būstas per vienus metus brangs. Tiesa, negalima pamiršti ir kito svarbaus veiksnio būsto rinkoje – karo Ukrainoje eigos ir politikų retorikos dėl galimos grėsmės Lietuvai per ilgesnį laikotarpį, dėl kurių dalis potencialių pirkėjų susilaiko nuo sprendimo pirkti būstą Lietuvoje.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą kovą SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1 013 15–74 metų gyventojų 111-oje šalies vietovių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
netikiu kad tos palūkanos mažės ,gal putinas su kulkosvaidžiu ir numalšintu ta banku norą lupikaut iš žmonių.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • „Principles First“ – Europos ir Lietuvos atsakas į Trumpo „America First“
    „Principles First“ – Europos ir Lietuvos atsakas į Trumpo „America First“

    Laikas Europai ir kartu Lietuvai priminti JAV prezidentui 2500 metų senumo posakį: „Platonas man draugas, bet tiesa dar didesnė draugė“. Šis žymus Aristotelio principas primena, kad draugystė ir sąjungos yra svarbios, tačiau tiesa ir...

  • Nuogybės tamsumų neprašalino
    Nuogybės tamsumų neprašalino

    Jau kadaise į praeitį nugarmėjo muzikinių apdovanojimų fiesta po mamos ženklu, tačiau aistros spurda iki šiol. Iki šiol vis aikštijamasi dėl kažkokių plevėsų darkymosi, „kasiako“ smilkymų, tačiau daugiausia dėmes...

  • Hansas H. Luikas: už Trumpo beprotybės slypi metodas, kuris nežada nieko gero, ypač Vokietijai
    Hansas H. Luikas: už Trumpo beprotybės slypi metodas, kuris nežada nieko gero, ypač Vokietijai

    Donaldas Trumpas komanduoja Amerikai bei pasauliui savo įrašais socialinėje žiniasklaidoje ir keliais būdvardžiais: „great“ (didingas), „beautiful“ (gražus), „stupid“ (kvailas) ir „idiot“ (idiotas). ...

  • Karas Ukrainoje – Putino fiasko
    Karas Ukrainoje – Putino fiasko

    Karas Ukrainoje yra Vladimiro Putino fiasko. Ir ne dėl to, kaip tęsiasi „trijų dienų specialioji karinė operacija“. ...

  • Ar sugebėsime grįžti į sveiko proto savivaldos sistemą?
    Ar sugebėsime grįžti į sveiko proto savivaldos sistemą?

    Antradienį įvyko ministro pirmininko Gintauto Palucko susitikimas su merais. Ne iš vieno mero lūpų skambėjo frazės, jog į Vyriausybės pastatą dalykiškam pokalbiui jie pateko pirmą kartą po ketverių metų totalaus ignoravimo. Žinoma, ...

  • Nuovargio karta
    Nuovargio karta

    Vaikų bumo, X, Y, Z, Alfa karta... Pagal gimimo metus esame vienos ar kitos atstovai – skirtingų vertybių, prioritetų, savito mąstymo. Nors įprasta tarp jų ieškoti skirtumų, yra ir bendrumų. Vienas jų – nuovargis. Mokymosi, profesi...

  • Nugalėtojo niekas neteisia
    Nugalėtojo niekas neteisia

    Ar netikėtai užkluptas Trečiojo reicho puolimo (1941 m. birželio 22 d.) Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) galėjo apsilankyti Dievo namuose ir išpažinti savąsias nuodėmes, kaip BBC dokumentiniame filme „Stalina...

  • Technologijos teologija
    Technologijos teologija

    Prieš 800 metų Vakarų pasaulio žmogus per savo gyvenimą pamatydavo tiek naujų atvaizdų, kiek šiandienis žmogus išvysta per vieną dieną, – tokia ištarmė šiandien skelbiama daugelio pasaulio universitetų humani...

  • Genadijus ir BRELL
    Genadijus ir BRELL

    Genadijus nusivylė, kad pabrango dyzelinas. „Tai pirk elektrinį automobilį“, – pasiūlė serviso darbuotojas Abdula. „O kur tokius pardavinėja?“ – dalykiškai pasidomėjo Genadijus. „Elektrėnuose“ &nda...

  • Parduotuvėje – operacija „Pirštinės“
    Parduotuvėje – operacija „Pirštinės“

    Ir vis tik gerų žmonių yra. Nors daugelis pasakytų priešingai. ...

Daugiau straipsnių