- Algirdas Butkevičius, Seimo opozicijos lyderis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, išanalizavusi Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurią premjeras Andrius Kubilius pristatė Seime, pirmiausia pasigenda skaičių ir faktų. O skaičiai byloja, kad šalyje nesustabdyta emigracija bei nedarbas, nesumažėjo socialinė atskirtis, minimalus atlyginimas įšaldytas, o energetikos projektų ateitis iki šiol miglota.
Neradome paaiškinimo, kodėl visuomenei duoti pažadai taip ir nebuvo realizuoti, užtat veiklos ataskaitoje nestigo Vyriausybės pamėgtos panegirikos sau. Paprastai Vakarų pasaulio valstybių metinės veiklos ataskaitos pasižymi kitokiu formatu: tokiuose dokumentuose būna daug skaičių ir faktinės informacijos, ji analizuojama, lyginama įvairiais pjūviais. Primenama, kokie tikslai buvo iškelti, ar pavyko juos pasiekti, o jei ne, kokios priežastys tai lėmė. Deja, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė nemato esminių šalies gyventojų problemų.
Giriamasi esą sumažintas nedarbas, neva veiksmingai taikytos aktyvios priemonės leido stabilizuoti ir pagerinti padėtį darbo rinkoje. Toks įspūdis, kad premjeras per ketverius metus nekalbėjo su Lietuvos gyventojais, nematė skurdo, emigrantų lagaminų ir nepastebėjo žmonių nusivylimo. Nesugebėta sukurti darbo vietų net tomis lėšomis, kurias mums skiria ES fondai. Iš jų nepanaudota 1,2 mlrd. Lt. Tai didžiulė suma, kurią buvo galima investuoti į infrastruktūrą, juk ten milijardas litų sukuria 5 tūkst. naujų darbo vietų, o kiekviena jų netiesiogiai – dar 4-5 darbo vietas. Nors 2011-aisiais nedarbo augimas stabtelėjo, tačiau valdančiųjų nesugebėjimas atstatyti ekonomikos bent jau į 2007-ųjų lygį, pagal visus pagrindinius parametrus 2011-ųjų pabaigoje darbo rinkos būklę nustūmė į itin žemą lygį. Padėtis buvo prastesnė nei bet kuriais metais 2005-2008 m. laikotarpiu. Panašu, kad užimtumo problemos Vyriausybės pernai nedomino.
Pragaištinga šios Vyriausybės politika įtikino lietuvius rinktis emigraciją. Žmonės išvyksta ne tik dėl nedarbo, bet ir dėl mažo darbo užmokesčio, kuris lyginant su kaimyninėmis valstybėmis siekia dugną. Remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo 2009-ųjų realus darbo užmokestis nuolat mažėjo – iki 2011-ųjų nebuvo nė vieno ketvirčio, kad jis viršytų praėjusių metų atitinkamo ketvirčio lygį, nors Vyriausybė žadėjo, kad atlyginimai kils. Tas pats ir su pensijomis. Dabar jau raportuojama, kad jos pakeltos iki 2009 m. lygio, tik sąmoningai nutylima, kad per trejus metus pensininkų vartojamos prekės ir paslaugos pabrango net 15 proc. Taigi pensininkai yra apgauti, nes šiemet jų pensija yra 15 proc. mažesnė negu konservatorių ir liberalų valdymo pradžioje. Beje, ir toliau sėkmingai mažėja.
Tuo tarpu šildymo kainos kyla ir slegia daugelio gyventojų pečius. Jau dabar prognozuojama, kad kitą šildymo sezoną vidutinė šildymo kaina gali didėti 4 proc. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, kainos nekils tiks 9 savivaldybėse, likusiųjų gyventojams piniginės dar labiau ištuštės. Nesiklausoma energetikos ekspertų specialistų, neskubama pereiti prie biokuro katilinių. Kam tuomet buvo įkurta Energetikos ministerija, jei į šilumos vartotojų interesus neatsižvelgiama? Migloti šiandien ir reikšmingi energetikos projektai, renovacija apskritai nepajudėjo iš mirties taško.
Nepaisant minimų ekonominių ir socialinių bėdų, ši Vyriausybė savo arkliuko – aklo taupymo – neketina atsisakyti. Sakote, esame netaupūs, bet pažiūrėkite, kiek pritaupėme skurdo, – kaip sakė vienas Lietuvos aforizmų meistras.
Ataskaitoje pasigedome ir išsamesnio paaiškinimo apie viešųjų finansų suvaldymą. Statistikos departamento duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas per trejus konservatorių valdymo metus buvo 4 kartus didesnis nei per trejus paskutinius LSDP vyriausybių valdymo metus. Blogiausi pagal biudžeto deficito lygį Lietuvai buvo 1997, 2009 ir 2010 metai. O Andriaus Kubiliaus ir ministrų šlovinamieji 2011-ieji pagal biudžeto nesubalansavimo lygį yra ketvirti.
Esu įsitikinęs, kad finansų suvaldymas reiškia mažėjantį valstybės skolos ir BVP santykį. Treji rekordiniai metai, kuriais šalies skolos rodikliai prastėjo sparčiausiai yra konservatorių vadovaujamų vyriausybių veiklos metai. Tad kalbos apie valdžios sektoriaus deficito mažėjimą verčia ieškoti atsakymo į klausimą – ar viešųjų finansų stabilumas yra užtikrinamas didinant įsiskolinimą užsienio bankams? Valstybės skola yra išaugusi tiek, kad kalbėti, jog Lietuva išsikapstė iš duobės yra ir juokinga, ir neatsakinga. Kiekvienas tautietis privalės grąžinti didelę skolos dalį, o šiandien skola perkopusi 45 mlrd. litų. Ši našta guls ant kitos Vyriausybės ir, žinoma, šalies gyventojų pečių. Tad iš šios Vyriausybės veiklos ataskaitos neaišku, kuo ši Vyriausybė labiau rūpinasi: išlikimu ar išnykimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Biudžeto išlaidos turėtų skatinti žmones dirbti1
Biudžeto išlaidų struktūra neatitinka deklaruojamų prioritetų, pabrėžia 2025 m. valstybės biudžeto projekto ekspertizę atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). ...
-
Kad tik nenusibaustume patys1
Kol verda aistros dėl koalicijos sudėties, man, kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentui, rūpi ne tik Lietuvos įvaizdis partnerių akyse (visi suprantame, kad tai labai svarbu, bet čia kažką pakeisti gali tik patys naujosios koalicij...
-
Partinis bilietas – prie skrandžio2
Į praeitį svirduliuojantys valdantieji vėl plečia maloniosios vegetacijos infrastruktūrą. Aną ketvirtadienį Seimas nusprendė įsteigti nežinia kam reikalingą „transporto saugos tyrimų instituciją“. ...
-
Š. Vaitkus: vienas iš Palangos strateginių prioritetų – sporto infrastruktūra2
Einame užsibrėžtu tikslu pirmyn. Vienas iš Palangos strateginių prioritetų – sporto infrastruktūra. ...
-
Ilgi vienatvės šešėliai3
Kita savaitė prasidės keturių vienetukų (11 11) diena. Kinai, kuriems skaičius 1 atrodo kaip hieroglifas, reiškiantis pliką lazdą, pakrikštijo lapkričio 11-ąją Vienišių diena. Žmogus be šeimos yra tarsi lazda be š...
-
Rusijos planas po Ukrainos
Ukraina dar neįveikta. Tačiau Rusija jau laimėjo svarbiausią mūšį: su Vakarais. Sprendimų priėmėjai Vašingtone, Londone, Berlyne ir Briuselyje (ir tai tik kelios sostinės) turėjo galimybę pasipriešinti Rusijos imperializmui kar...
-
Tiesiosios žarnos koalicija1
Sovietų Sąjunga nebuvo vienintelė valstybė pasaulyje, kurios valdžia siekė sukurti naują utopinę santvarką ir išveisti naują žmonių rūšį. ...
-
Įžiebti žvakę
Vienas iš interneto dienraščio bernardinai.lt įkūrėjų, filosofas, politikas Andrius Navickas kritiniais jo vadovaujamam leidiniui laikais, maždaug prieš dešimtmetį, paskelbė tekstą, kuriame ragino, ištikus nevilčiai...
-
Migrantai ant suoliukų4
Jei žmogus miega tiesiog laiptinėje, tai ko iš tokio galima tikėtis? Nemalonumų, nesusipratimų? Juo labiau, kad tas žmogus – keistokai, neįprastai atrodantis migrantas iš Indijos. ...
-
Algoritmų krizė1
Patvoryje dėl milžiniško streso, iš miškų patekus į civilizaciją, nūnai nugaišo briedis. Gyvas padaras, netyčia užklydęs į miestą, buvo paliktas likimo valiai, tai yra gamtai, kitaip tariant, mirčiai, kaip išminti...