Neseniai pasaulio žiniasklaidą sukrėtė neregėtas įvykis. Vienas populiariausias visų laikų bulvarinis laikraštis „News of the World“ buvo uždarytas paties savininko Ruperto Murdocho sprendimu. Ciniškumu pagarsėjusį žiniasklaidos magnatą tai padaryti privertė visuomenės nuomonė ir prasidėjęs teisinis persekiojimas dėl privačių pokalbių klausymosi ir brovimosi į asmeninius gyvenimus.

Buvusi galingiausia pasaulyje R. Murdocho imperija šiuo metu stovi ties bedugnės kraštu ir gali apskritai subyrėti. Didžiojoje Britanijoje atliekamas parlamentinis tyrimas, apie tai svarstoma ir kitose šalyse. Kodėl tai atsitiko?

Bulvarinės žiniasklaidos piktnaudžiavimai – seniai žinomas dalykas. Vienose šalyse už juos baudžiama griežčiau, kitose švelniau. Dažnai įtakingi politikai viešai pabardami neleistiną žiniasklaidos ribų peržengimą, tuo pačiu metu stengiasi privačiai draugauti su įtakingais viešosios erdvės valdovais. Juk nuo jų geros ar blogos valios labai daug priklauso. Ir ypatingai – tavo politinė biografija.

Taip ir Didžiojoje Britanijoje paaiškėjo, kokie tamprūs ryšiai siejo kai kuriuos aukštus politikus ir įtakingus Murdocho imperijos asmenis. Iškilus į viešumą neįtikėtino mąsto privačių pokalbių sekimo skandalui, nukentėjo ir kai kurie politikai bei valdininkai. Bet svarbiausias dalykas atsitiko ne čia.

Bulvarinėmis žiniomis besimėgavusi visuomenės dauguma, staiga suprato pavojų pati sau. Iki tol eilinis žmogus, net ir matydamas piktnaudžiavimus, dažniausiai toleravo juos ir smaginosi taip surinktomis pikantiškomis detalėmis. Jis buvo įsitikinęs, kad visa tai nukreipta tik prieš pasaulio galinguosius, o jo – paprasto niekam neįdomaus žmogelio tai niekada nepalies.

„News of the World“ piktnaudžiavimų skandalas taip stipriai sukrėtė visuomenę paaiškėjus, kad klausomasi buvo net nusikaltimų aukų ir žuvusiųjų Afganistano kare artimųjų. Čia jau kiekvienas žmogus pagalvojo apie save. Taip, juk ir aš pats, atsitikus nelaimei, galiu tapti dar viena ciniškos žiniasklaidos preke! Ir mano gyvenimas gali būti išniekintas.

Šalia to visuomenė pamatė ir bjaurų bulvarinės žiniasklaidos bei politinio elito susipynimą. Ir čia ji labai tiksliai pajuto pavojų pati sau. Demokratija išsigimsta, kai politinius procesus ima lemti ne skaidrūs sprendimai, o užkulisiniai susitarimai tarp žiniasklaidos ir politikos galingųjų.

Štai toks visuomenės pasipiktinimas ir ėmė griauti galingiausią pasaulio žiniasklaidos imperiją. Žinoma, prisidėjo ir teisiniai procesai.

Ar galimas toks apsišvarinimas Lietuvoje? Sunkus klausimas. Ko gero, dar prireiks ilgų aiškinimųsi, kas apskritai yra leistina, o kas ne. Galbūt keli atviri ir didelį susidomėjimą keliantys teisiniai procesai gerai pasitarnaus sąmoningumo ugdymui. Tiek visuomenės, tiek politikų ir žiniasklaidos.

Didžiulė bėda, kad Lietuvoje iki šiol nėra aiškių ribų tarp bulvarinės ir rimtosios medijų. Todėl pasitikėjimo klausimas visada aktualus. Takoskyra tarp savo ir svetimo čia dažnai svarbesnė nei tarp teisaus ir neteisaus.

Paprastas žmogus Lietuvoje dar nelabai įsivaizduoja, kad jis taip pat gali tapti sekimo auka. Todėl neteisėto viešųjų asmenų privatumo išviešinimo nesieja su savo gyvenimu. Juk tai atsitiko su KITU ir dažniausiai – svetimu.

Susieti galbūt padėtų supratimas, kad juodosios technologijos nenaudojamos šiaip sau – vien iš malonumo, ką nors apdergti. Čia dažniausi du tikslai: pinigų iš sukelto skandalo darymas ir užsakyto asmens sunaikinimas. Dažnai abu šie tikslai sutampa.

Akivaizdu viena: manipuliavimas žiniasklaidos galia ir iškreiptas pasaulio rodymas neleidžia visuomenei susidaryti teisingo vaizdo, kas iš tikrųjų vyksta šalyje. Todėl tai - pavojus demokratijai ir viešajam interesui.

Pabandysiu į dabartinį sekimo, provokavimo ir viešinimo skandalą pažvelgti šiek tiek iš šono. Teisininkai viešojoje erdvėje jau konstatavo: tai neteisėta. Viešasis asmuo, koks yra Seimo narys, pagal Konstitucinio Teismo 1999.10.21. nutarimą, „nebus apsaugos objektas pagal Konstitucijos 22 straipsnį“ tik „tais atvejais, kai asmuo atlieka viešo pobūdžio veikas…“ Viskas!

Ta pati nuostata yra išplėtota Civiliniame Kodekse ir kituose įstatymuose. Taigi ne vien viešųjų asmenų, bet ir visos visuomenės laimei, politikas savo asmeniniame gyvenime taip pat gali elgtis kaip paprastas žmogus, nesidairydamas į šonus, ar jo kas nors slapta nefilmuoja ir neįrašinėja. Juk jeigu tokios teisinės apsaugos nebūtų, viešaisiais asmenimis apskritai negalėtų būti normalūs žmonės. Ar to reikia visuomenei?

Nubaustiems Murdocho cinikams toli toli iki Lietuvą drebinančio „sekso skandalo“ kūrėjų lygio. Juk čia visas didžiausias „seksas“ buvo viliojantis žalių akių žvilgsnis, švelnus rankos paspaudimas ir keli sakiniai apie būsimą pirmąjį po šešių savaičių draugystės bučinį, po kurio, beje, dar reikės daryti pertrauką, kad galimi partneriai turėtų laiko suprasti, ar jie tinka vienas kitam.

Ar jums dabar nejuokinga? Man tai nelabai…

R. Murdocho imperija žlunga dėl mažesnių pažeidimų nei padaryti kuriant šį „sekso skandalą“. Britai tik neteisėtai klausėsi ir gana atsargiai viešino kitų žmonių gyvenimus. Jie nesistengė apšmeižti, suniekinti ir pribaigti. Jie nerežisavo ir patys neprovokavo. Jie nemontavo siužetų taip, kad apie pasirinktą auką būtų sudarytas kuo bjauresnis įspūdis.

Palyginus su mūsiškiais asmeninių gyvenimų pardavėjais, panašios profesijos Britanijos nusikaltėliai yra tiesiog angelai.