Paklaustas apie Kauno ypatumus, dažnas nesunkiai atsimins kažkur girdėjęs, jog Santakoje įsikūrusiame mieste daug universitetų, mokslo įstaigų. Kaune gausu akademinio jaunimo, miesto geografinė padėtis sąlygoja puikų logistikos potencialą, o miestiečiai čia išdidūs, pilietiški, besididžiuojantys Laikinosios sostinės atmintimi. Tiesa, skaitytojas, matyt, iškart pagalvojo apie Marso kraterius primenančias miesto gatves, tačiau šį kartą – ne apie tai.

Studentija sudaro ženklią miesto bendruomenės dalį. Statistika rodo, kad moksleivių Kaune mažėja, 19-20 metų jaunuolių skaičius sparčiai išauga, o po to gyventojų skaičiaus kreivė krenta žemyn. Kaunas pritraukia iš kitų miestų daug studentų, kurie iš esmės atstato pusiausvyrą  bendruomenėje, kai tuo pat metu Kaune gimusių moksleivių skaičius drastiškai mažėja. Po studijų jaunimas paprasčiausiai dingsta iš Kauno. Emigracijos kryptys įvairios: užsienis, Vilnius ar net Kauno rajonas. Kaunas netenka potencialios viduriniosios klasės, kurios egzistavimas ypač susijęs su miesto gerove, o šios problemos nesprendimas – uždelsto veikimo bomba.

Pavydžiai žvelgiame į Vilnių, kur jaunimo skaičius auga. Natūralu, jog sostinės trauka didelė, tačiau turime pagaliau suprasti, jog kovoja ne Vilniaus ir Kauno miestų aukštosios mokyklos, o patys miestai konkuruoja tarpusavyje. Studentai renkasi ne VU ar VDU, ne VGTU ar KTU, o Vilnių ar Kauną.

Kaunas turi sutelkti politikus, akademikus, verslo bendruomenę sunkiai konkurencinei kovai su sostine. Kauno miestas yra patrauklus, nes  jį patogu pasiekti, čia nėra automobilių spūsčių, pigesnis pragyvenimas. Kaune puikios laisvalaikio leidimo sąlygos. Visa tai tinka jaunimui, tik reikia patraukliai pateikti miesto privalumus.

Neramina ir studijas baigusių, Kaune įsitvirtinusių jaunų šeimų kėlimasis į Kauno rajoną. Kaune užmiršta urbanistinė plėtra. Kol kauniečiai pokštavo su įvairiais merais, Vilnius plėtėsi, atsirado naujos statybos rajonai. Kaune vyrauja chaotiška plėtra, kuomet sovietinių daugiabučių masyve įterpiamas šiuolaikiškas daugiabutis, o tokia gyvenamoji vieta nei patraukli, nei patogi. Natūralu, kad vaizdingos Kauno rajono apylinkės kur kas patrauklesnės. Žmonių judėjimo kryptį į Kauno rajoną turi pakeisti patrauklesnis teritorijų planavimas pačiame mieste, juolab, kad vietos yra pakankamai. Laikas vėl imtis iniciatyvų prisijungti dalį Kauno rajono teritorijų, kurios seniai tapusios miesto dalimi.

Kaunas dažnai vaizduojamas kaip konservatyviausias Lietuvos miestas, tačiau aš tuo abejoju. Vien studentų skaičius mieste rodo, kad Kaunas pretenduoja į liberaliausio miesto titulą. Ar gali jaustis visaverčiu bendruomenės nariu, jei gyveni mieste, naudojiesi jo infrastruktūra, bręsti jame kaip asmenybė, gal čia net kuri šeimą, o negali išreikšti savo nuomonės pačiu paprasčiausiu būdu- balsuodamas savivaldybių tarybų rinkimuose? Taip, balsuoti galima bet kur, tačiau dėl įstatymų netobulumo balsas nueina ne į tą miestą, kuriame gyveni, o į tą, kuriame esi deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Praeina nemažai laiko, kol, baigęs studijas, įsitvirtindamas mieste, jaunuolis įsigyja nuosavą būstą,-  iki tol jis yra priklausomas nuo kitų asmenų malonės.

Vienintelis Vytauto Didžiojo universitetas prieš Seimo rinkimus prakalbo apie galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą universiteto bendrabučiuose, nors Seimo rinkimuose tai nėra ypač aktualu. Universitetai, kitos mokslo įstaigos galėtų ne tik leisti, bet ir skatinti studentus deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučiuose ar kitose mokslo įstaigai priklausančiose objektuose. Svarbu, jog žmogus galėtų prisidėti prie miesto gyvenimo bent balsuodamas už politikus to miesto, kuriame jis gyvena.

Akademinio miesto sąvoka turi būti ne  deklaruojama, o realizuojama. Kaune nepasilieka darbingiausio amžiaus jauni žmonės, galintys kurti miesto gerovę. Tam, kad jaunimas pasiliktų, Kaunas turi būti patrauklus, patogus gyventi miestas, kuriame suteikiamos geros sąlygos kurti darbo vietas. Laiku neįvertinta problema po kelių dešimtmečių turės skaudžių pasekmių. Ne veltui sakoma: jaunimas – mūsų visų ateitis.