Mes dažnai kritikuojame kai kuriuos valdžios sprendimus ar nepakankamai ryžtingai vykdomas reformas. Tai matyt dėl to, kad visuomet norisi padėti, patarti, kad sparčiau žengtume į priekį. Iš tikrųjų valdžia daro labiai daug žingsnių (kartais ir pro šalį ), kad Lietuva po truputį atsigautų.

Oozicijos ir žinisklaidos besaikis valdžios puolimas, begalinis noras valdžios veiksmuose ieškoti tik blogų dalykų, sukelti abejones ir teigiamiems žingsniams ir stengtis nuteikti visuomenę, kad valdžią vertintų tik pagal padarytas klaidas ar mažiau pavykusius projektus yra žalinga valstybei.

Sakykim, valdžioje esantys politikai ir jiems palanki visuomenės dalis deda pastangas padėčiai gerinti ir džiaugiasi tam tikra pažanga, tuo tarpu politikai nepakliūvę į valdžią ir jiems prijaučianti visuomenės dalis, žiūrint iš šalies atrodo džiaugiasi, jei valdžiai kas nors nepavyksta ir net stengiasi, kad nepavykų.

Po rinkimų stovyklos keičia žaidimo taisykles. Tai labiai žalinga praktika valstybei ir jos piliečiams, nes kūrybai išnaudojama tik pusė politikų ir dalis visuomenės. Jei taip ir toliau tęsis – mus greitai aplenks bulgarai ir rumunai.

Taigi, kaip iš tikųjų, įvertinti valdžioje esančių politikų veiklą?

Jeigu atskiras pilietis ar net šeima gali palyginti greitai pagerinti savo gerbūvį, tai valstybės vystosi labai iš lėto – ištisus dešimtmečius ir net šimtmečius.

Juk per praėjusį šimtmetį Europoje iškilo, jei neklystu, tik trys šalys – Suomija, Airija ir Ispanija. Dvi pastarosios per šią krizę vėl žiauriai smuko. Visos kitos pozicijų nepakeitė – kurios pirmavo, taip ir liko priekyje, o kurios buvo gale ten ir pasiliko. Čia nebekreipiamas dėmesys į atskiro žmogaus, šeimos ar kažkokios valstybės atskiros gyvenimo sferos pasiekimus.

Mes irgi neturėtume valdžios vertinti tik pagal atskiro žmogaus ar šeimos pasiekimus ar netektis. Valdžią vertinkime pagal bendrus šalies pasiekimus.

Pirmiausia prisiminkime, kokią vietą mūsų šalis tarp kitų užėmė prieš krizę. Toliau  įvertinkime, kaip vystosi Lietuva dabar, tik per krizinį laikotarpį kitų šalių atžvilgiu. Ar mūsų šalies ūkis ir kiti rodikliai atsilieka nuo kitų šalių, ar kai kur lenkiame juos pagal augimo tempus? Ar jau galime pagal tai spręsti apie valdžios darbą? Ar dar turime laukti ir stebėti, kol pasibaigs krizė?

Su kokiais rodikliais Lietuva  turi išeiti iš krizės, kad galėtume objektyviai įvertinti, ar mūsų valdžia dirbo blogai, ar gerai?