Kodėl automobiliai užsidega? Kaip galima to išvengti? Kaip reikia elgtis gaisro atveju? Apie tai autoreviu.lt pasakoja PAGDP Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vladas Rakštelis.

Pasak V. Rakštelio, automobilių gaisrai turi savo specifinį sezoniškumą. Vasarą automobiliai dažniau dega dėl perkaitimo, žiemą - mėginant neužsivedantį automobilį „pridegti" nuo kito automobilio, bet apie viską paeiliui.

Pagrindinės automobilių gaisrų priežastys yra kelios.

Pirma - netvarkinga, neprižiūrima kuro tiekimo sistema.

Nėra skirtumo, kokius degalus (benziną, dyzeliną ar dujas) naudoja automobilis. Jo kuro padavimo sistema turi būti prižiūrima. Ypač tai aktualu senesniems automobiliams. Reikalas tas, kad eksploatuojant automobilį variklio skyriuje kaupiasi dulkės, tepalų, kuro likučiai. Visa tai sudaro labai degų sluoksnį ir, jeigu tai dar papildo kuro nutekėjimas, užtenka nedidelės kibirkštėlės, kad automobilį apimtų liepsnos. Beje, gaisrai dažniausia kyla būtent variklio skyriuje, tad šį skyrių reikia nuolat prižiūrėti ir valyti.

Automobilio gaisro priežastimi gali tapti netvarkinga elektros įranga ir prasta automobilio techninė būklė - nusidėvėję, nudegę laidai, nesandari dujų išmetimo sistema, problemų keliantis variklis. Taigi, norint išvengti tokių „staigmenų", būtina sekti automobilio būklę: tikrinti laidus, dujų išmetimo sistemą ir kt.

Dar viena gaisro priežastis - besitrinančių detalių perkaitimas.

Lengviesiems automobiliams tai mažiau aktualu, tačiau didelių vilkikų vairuotojai to neturėtų pamiršti. Pakrauto vilkiko judančioms detalėms tenka didelės apkrovos, detalės sąveikauja tarpusavyje, kaista. Tai, nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, gali tapti gaisro priežastimi. Šiuo atveju patarimas būtų tas pats - stebėti automobilio techninę būklę, tikrinti jį prieš kiekvieną didesnę kelionę, laiku keisti susidėvėjusias detales.

Transporto priemonė gali užsidegti ir dėl „pašalinių veiksnių".

V. Rakštelis prisiminė atvejį, kai gaisras automobilio bagažinėje kilo dėl neatsargiai numestos nuorūkos. Tokia pat nuorūka gali sukelti ir gaisrą automobilio salone. Gali užsidegti eismo įvykio metu stipriai apgadintas automobilis. Ypač pavojingi tokiu atveju senieji automobilių dujų balionai, neturintys daugiafunkcio vožtuvo.

Šiuo metu daugelis automobilininkų turi modernius balionus su tokiais vožtuvais, o tada, kai dujinė įranga tik pasirodė Lietuvos rinkoje, dėl jos kildavo daugelis tragiškai pasibaigusių gaisrų. Dujos dega labai greitai ir kaitriai, todėl užgesinti automobilį be ugniagesių gelbėtojų pagalbos paprastai neįmanoma. Jeigu jūsų automobilyje vis dar stovi seno pavyzdžio dujų balionas, kuo skubiau pakeiskite jį. Taupymas gali būti pražūtingas.

Gaisro priežastimi gali būti ir netinkamai sujungta arba neaiškios kilmės aparatūra

Per didelės apkrovos sudegina laidus, kurie sukelia trumpą jungimą, vėliau galintį peraugti į gaisrą. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai gaisrus automobilyje sukelia ir sertifikuota, firminėje parduotuvėje įsigyta, aparatūra, bet apie tai plačiau - kitą kartą.

Kaip minėjome straipsnio pradžioje, gaisrai vasarą ir žiemą skiriasi.

Žiemą dažniausiai automobiliai užsidega bandant juos užvesti. V. Rakštelis rekomenduoja, nepavykus automobilio užvesti pirmu raktelio pasukimu, prieš bandant antrą kartą išlipti ir gerai jį apžiūrėti - patikrinti matomų laidų ir kontaktų būklę, pažiūrėti, ar nėra kuro nutekėjimo, nes neužsivedantis automobilis rodo, kad sistemoje kažkas negerai. Taip pat reikia būti atidžiam užvedant automobilį nuo kito automobilio. Jeigu pasigirsta specifinis spragsėjimas, laidai pradeda kibirkščiuoti ar pasklinda svylančios plastmasės kvapas, darbą reikia nutraukti.

Vasarą automobiliai dažniau dega dėl perkaitimo.

Saulėkaitoje paliktas automobilis smarkiai įkaista, užtenka mažiausios kibirkšties, kad įkaitę paviršiai suliepsnotų. Būtent dėl to vasarą užfiksuojama daugiau transporto priemonių gaisrų. Siekiant, kad automobilis neperkaistų, jį reiktų statyti pavėsyje. Ypač tai aktualu automobiliams su dujine įranga. Jei pavėsio šalia nėra, reikėtų bent jau pasukti automobilį taip, kad saulė šviestų į priekį, priekinį stiklą uždengti ir palikti kurį nors langą pravertą, kad automobilis neperkaistų.

Atminkite - jei automobilio laidai ar kontaktai kibirkščiuoja, salone nuolat jaučiamas kuro ar svylančios plastmasės kvapas, pasirodo dūmai - tai aiškiai rodo, kad iki gaisro - vienas žingsnis. Tokį automobilį reikia skubiai varyti į artimiausią servisą ir ieškoti problemų priežasčių. Tik jas pašalinus, kelionės vėl bus saugios.

Užsidega ir motociklai.

Beje, dega ne tik automobiliai, bet ir motociklai, tik jų gaisrų įregistruojama gerokai mažiau. 

Kaip atskirą problemą V. Rakštelis paminėjo jaunuosius mopedų ir motorolerių vairuotojus.

Vaikams brangių žaisliukų pripirkę tėvai nepasirūpina išaiškinti jiems elementarių saugumo technikos taisyklių. Užfiksuotas ne vienas atvejis, kai neatsargiai pildami kurą iš tam nepritaikytos taros į savo transporto priemones, jaunuoliai apsilaistė, o vėliau užsidegė.

Tėvai, jeigu perkate savo vaikams transporto priemone, išmokykite juos su kuru elgtis atsargiai ir atsakingai: kurą pilti tik degalinėse arba iš tam pritaikytos taros. Kitą mopedą bet kada bus galima nusipirkti, o kur reikės rasti kitą vaiką?

Jeigu visgi gaisro išvengti nepavyko ir, tarkim, iš variklio skyriaus veržiasi dūmai, reikia tuojau pat sustoti, išjungti variklį, bet raktelius palikti spynelėje, kad neužsirakintų automobilio vairas.

Kiekviename automobilyje privalo būti veikiantis gesintuvas.

Pasak V. Rakštelio, rekomendacija vežiotis 2 kg gesintuvą yra teisinga. Gaisras - tas atvejis, kai „dydis svarbu", su 2 kg gesintuvu galima nuveikti žymiai daugiau negu su 1 kg.

Jeigu dūmai kyla iš variklio skyriaus, reikia tik truputį praverti variklio dangtį ir purkšti į vidų. Jokiu būdu nepakelkite viso dangčio, nes tada, liepsnai gavus oro, gali iššokti ugnies pliūpsnis. Jeigu vieno purškimo neužteko, po kelių sekundžių reikia pakartoti.

Vėliau, jeigu gaisrą pavyko apmalšinti, galima pakelti visą dangtį ir dar kartą variklį „palaistyti" gesintuvu. Jeigu gaisro per pirmas kelias minutes lokalizuoti nepavyko, skubiai kvieskite ugniagesius gelbėtojus (juos galima kviesti ir iškart). Tokiu atveju gesinimas gali užtrukti.

Jeigu vieno gesintuvo nepakako (arba jo nebuvo), reikia naudoti parankines priemones - nedegų audinį, vandenį, žemę. Nedegų audinį galima įsigyti daugelyje parduotuvių. Užmetus jį ant liepsnos, ji nebegauna oro ir gęsta. Jeigu nedegaus audinio neturite, bet, tarkim, turite tvirtą odinę striukę, galima panaudoti ir ją.

Aišku, tokiu atveju, jei automobilis kainuoja daugiau už striukę. Taip pat efektyvu užberti žemių, tačiau joms kasti reikalingas kastuvėlis, kurį tikrai turi tik žvejai. Variklį nusiplauti galėsite ir paskui, bet pirmiau jį reikia užgesinti.

Jeigu gaisras kilo salone, gesinimo darbai tie patys - naudojamas gesintuvas, o jam pasibaigus - pagalbinės priemonės. Tiesa, gaisrai salone (jeigu ne padegimas) kyla rečiau ir yra mažesni, nes ten nėra tiek potencialiai degių medžiagų kaip variklyje.

Kaip jau minėjome, pasitaiko atvejų, kai gaisrai kyla „visokio turto sandėliuke" - bagažinėje. Tada reikia išmesti iš bagažinės (jei įmanoma) visus degančius ar degius daiktus, o jau tada gesinti likusius gaisro židinius. Gali būti, kad išmetus tai, kas tuo metu dega, gaisras ir bus užgesintas.

Kadangi gaisrai, tiek didesni, tiek ir mažesni, atneša materialinių nuostolių, autoreviu.lt, norėdamas padėti savo skaitytojams, paprašė ir draudikų komentaro. Į portalo pateiktus klausimus atsakė draudimo bendrovės „If" transporto priemonių draudimo ekspertas Danas Dilys.

Ar nuo gaisro reikia draustis papildomai?

Dažniausiai gaisro rizika įtraukiama kartu su pagrindinėmis draudimo rizikomis - avarija, vagyste, stichinėmis nelaimėmis, vandalizmu. Draudimo bendrovė „If" siūlo visų rizikų draudimo sąlygas, į kurias įtraukia ir gaisro riziką. Ši sąlyga siūloma ir kitose Lietuvos draudimo bendrovėse.

Kokiu atveju draudimas negalioja?

205.1. Nedraudžiamieji įvykiai

205.1.1. dėl karo veiksmų, ypatingosios padėties įvedimo, diversijos, masinių riaušių, streiko, lokauto ar terorizmo, radioaktyviojo spinduliavimo ar kito branduolinės energijos poveikio, arešto ar transporto priemonės sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu.

205.1.2 dėl sprogstamojo įtaiso sprogimo draudėjui ar jo pavedimu veikiančiam asmeniui naudojant šią transporto priemonę gamybos procese (vykdant kasybos, statybos, remonto, griovimo, išmontavimo ir pan. darbus);

205.1.3. dėl brokuotų, netinkamų dalių, medžiagų, įrenginių naudojimo, jeigu draudėjas apie šias aplinkybes žinojo ar privalėjo žinoti;

205.1.4. jei įvykis nutiko dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės eksploatavimo ar kai ją naudoti draudžia Kelių eismo taisyklės arba žala atsirado dėl transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pažeidimo. Ši sąlyga taikoma, jei tai turėjo įtakos įvykiui;

205.1.5. dėl žaibo poveikio, nes ši rizika priskiriama stichinėms nelaimėms;

205.1.6. dėl elektros srovės poveikio transporto priemonės elektros instaliacijai (įtampos svyravimai, izoliacijos defektai, trumpasis elektros jungimas, gedimai), išskyrus atvejus, kai dėl šios priežasties gaisras išplito ir sugadino ar sunaikino apdraustą transporto priemonę;

Kokių dokumentų reikia išmokai?

Kai nuostoliai atsiradę ne dėl eismo įvykių, pvz., gaisro padaryta žala viršija 5 000 Lt, reikalaujama pateikti draudžiamąjį įvykį patvirtinančius oficialių įstaigų išduotus dokumentus
Per kiek laiko šie klausimai sutvarkomi?

Draudimo išmoka turi būti išmokėta fiziniams asmenims ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, juridiniams asmenims - per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei nuostolio dydį.

Taigi, norėdami važinėti saugiai ir netapti statistikos dalimi, rūpinkitės savo automobilio technine būkle, laikykite variklį ir variklio skyrių švarų, nesivežiokite bagažinėje kalno nereikalingų daiktų, visada turėkite po ranka veikiantį gesintuvą ir nepamirškite automobilio apsidrausti. Gero kelio.