Pernai Lietuvoje gaisruose žuvo 135 žmonės, iš jų – du vaikai. Tai mažiausias žuvusiųjų ugnyje skaičius per pastaruosius dvidešimt metų, antradienį paskelbė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Praėjusiais metais taip pat sumažėjo gaisrų, per kuriuos iš karto žuvo po kelis žmones.

2011 metais kilo 15 gaisrų, per kuriuos žuvo po du šalies gyventojus, o vienas pasiglemžė trijų žmonių gyvybes. Tuo metu 2010 metais buvo kilę 27 gaisrai, per kuriuos žuvo po du ir daugiau žmonių.

Pernai šalyje kilo 12 tūkst. 306 gaisrai. Palyginti su 2010 metais, jų padaugėjo beveik 1 procentu. Be žuvusiųjų dar 234 gyventojai gaisruose apdegė ir apsinuodijo dūmais.

Pernai miestuose žuvo 49 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 86. Keturiolika gyventojų žuvo Vilniuje, devyni – Kaune, septyni Kėdainių rajone, po šešis - Kauno ir Šalčininkų rajonuose, po penkis - Alytaus ir Švenčionių rajonuose.

Daugiausia gaisrų pernai kilo atvirose teritorijose, išdegė per 5 tūkst. hektarų. 2022 gaisrai kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, 1084 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai, 1231 kartą degė transporto priemonės, o 111 gaisrų kilo gamybos ir pramonės įmonėse.

Ugnis sunaikino 413 pastatų, 315 transporto priemonių, 3482 tonas pašarų, 9367 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto ir 15 tūkst. 666 kvadratinius metrus šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (54,6 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11,6 proc.), žolės ir ražienų deginimas (6,5 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,5 proc.), neatsargus rūkymas (4,1 proc.). Be to, šiemet įregistruoti 733 padegimai (6 proc.), 319 gaisrų (2,6 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 67 gaisrų (0,54 proc.) priežastys dar tiriamos.