- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dauguma žmonių patiria gėdą, kad negali prisiminti žmogaus, su kuriuo ką tik susipažino, vardo. Britų mokslininkai surado galimą paaiškinimą, kodėl vardus mes prisimename tik praėjus kelioms valandoms po susipažinimo, rašo „The Telegraph“.
Neuromokslininkai nustatė, kad tiek žmonių, tiek gyvūnų atmintis atkuria informaciją po kelių valandų nuo jos įsisavinimo, nepaisant to, kad trumpam laikotarpiui ji buvo visai pamiršta.
Iki galo nėra išsiaiškinta, kodėl smegenys sukuria tokius trikdžius, tačiau mokslininkai mano, kad taip įsisavinama ir ilgam įsimenama informacija.
Sasekso universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai nustatė, kad jeigu tuo metu, kai smegenys „bando įsiminti“ naują informaciją, joms trukdoma iš šalies, ilgalaikiai atsiminimai gali nesusiformuoti išvis.
„Mokslininkai ilgai svarstė, kodėl smegenys sukuria tokias atminties spragas. Mes nustatėme, kad laikini atminties sutrikimai sutampa su periodais, kai smegenys, bandydamos įtvirtinti atsiminimą, tampa jautrios trikdžiams iš išorės“, – aiškina tyrimo vadovė Ildiko Kemenes.
Tyrimo metu mokslininkai stebėjo sraiges, kurioms buvo pristatomas joms dar nežinomas maistas, kad jos jį įsimintų ir išmoktų atpažinti.
Tyrėjai pastebėjo, kad kai sraigės buvo maitinamos kitą kartą, jos reagavo į stimuliatorius, tačiau praėjus 30 minučių ir dviem valandoms buvo pastebėtas atminties sutrikimas, kol galiausiai po keturių valandų atsiminimai įsitvirtino.
Tačiau jeigu sraigei būdavo paduodamas kitas stimuliatorius tuo laikotarpiu, kai ji patirdavo atminties sutrikimus, atsiminimų įsitvirtinimas smegenyse būdavo sutrikdomas.
„Atsiminimų įsitvirtinimas yra energijos reikalaujantis procesas. Smegenys turi nuspęsti, ar informacija verta, kad jai įsiminti būtų eikvojama energija. Smegenys turi ribotą „talpą“ atsiminimams, todėl tai, kad ne visi dalykai įsimenami, apsaugo atmintį nuo „persipildymo“, – aiškina mokslininkė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva kratosi „DeepSeek“: vyriausybiniu lygmeniu – rimti svarstymai
Lietuva svarsto vyriausybiniu lygiu riboti prieigą prie Kinijoje sukurto generatyvaus dirbtinio intelekto (DI) technologijų pokalbių roboto „DeepSeek“. ...
-
Ar esame pasiruošę karui kibernetinėje erdvėje?
Jeigu karas vyksta ir kariaujama kiekvieną dieną, tai kokie yra tie mūšiai kibernetinėje erdvėje? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Scalewolf“ vadovu, buvusiu krašto apsaugos viceministru Edvinu Kerza. ...
-
Link Žemės artėja „miestų žudiku“ pramintas asteroidas
Didžiulis sprogimas danguje, kurio metu išsiskiria šimtus kartų daugiau energijos nei sprogus ant Hirošimos numestai bombai, ryškus it Saulė akinantis žybsnis ir daugelio kilometrų spindulių viską aplinkui griaunanti smūgio ...
-
„Google“ nebežada užtikrinti, kad DI nebūtų naudojamas ginklams kurti
„Google“ antradienį atnaujino savo principus, susijusius su dirbtiniu intelektu, atsisakydama pažadų užtikrinti, kad ši technologija nebūtų naudojama ginklams kurti ar stebėjimo tikslais. ...
-
Ištirti asteroido mėginiai: juose – gyvybės užuominos
2016-aisiais paleistas robotizuotas zondas „Osiris-Rex“ nuskriejo milijonus kilometrų iki labai senoviško asteroido. Jis ne tik nuskrido, bet ir sugebėjo nusileisti bei specialiu griebtuvu paimti maždaug 160 gramų mėginį nuo jo pavir&s...
-
Lietuvių mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas garbingas vardas
Lietuvių mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas pirmojo Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus Petro Skargos (1536–1612) vardas, pirmadienį pranešė universitetas. ...
-
Lietuvos vadovai iš socialinio tinklo „X“ nesitrauks: atsakė, kodėl
Valstybės vadovai neketina sekti Vokietijos gynybos ministerijos sprendimu nebeskelbti įrašų kritikos dėl didelio dezinformacijos kiekio susilaukiančiame socialiniame tinkle „X“. ...
-
Mūsų duomenys – kuras Pekino progresui?
Sausio 27-oji priminė dieną, kai aplenkdama JAV Sovietų Sąjunga paleido dirbtinį Žemės palydovą – konkurentų pasiekimas sukrėtė amerikiečius, tačiau galiausiai tapo impulsu skubinti kosminių technologijų plėtrą. ...
-
Ar dirbtinis intelektas atims mūsų darbus?
Indija jau turi savo pirmąją virtualią instagramo žvaigždę, sukurtą dirbtinio intelekto. Ji turi 0,5 mln. sekėjų ir daro tikrą nuomonės formuotojos darbą – kuria reklamas, juokingus trumpus vaizdo įrašus. Neabejotinai taip užsidirba ...
-
„DeepSeek“ šokas DI pramonėje ir finansų rinkose atveria rizikas
Kinijos startuolis „DeepSeek“ sukūrė atvirojo kodo, ekonomiškai efektyvų dirbtinio intelekto (DI) modelį, kuris kai kuriuos analitikus nuteikė skeptiškai, tačiau tai gali kelti grėsmę šimtų milijardų dolerių investic...