Tobulėjant tyrimų metodams ir priemonėms, mokslininkai geba logiškai paaiškinti daugelį netgi labai keistų gyvūnų elgesio bruožų. Šiame penketuke išskyrėme keletą iš pačių neįprasčiausių faktų nuo vištos tapimo gaidžiu iki pingvinų „bangos“.

Pingvinai „siunčia bangą“

Nuolatinis glaustimasis antarktinėmis sąlygomis gyvenantiems pingvinams yra gyvybiškai svarbus procesas. Kolonijos nariai taip stipriai prisispaudžia vienas prie kito, kad pavienių individų judėjimas tampa neįmanomas.

Toks susiglaudimas padeda išlaikyti kūno temperatūrą, sunaudojant mažiau energijos, tačiau visiškai nejudant kyla pavojus nušalti tam tikras kūno dalis, o tai atšiauriomis sąlygomis baigtųsi mirtimi. Skatindami kraujo tėkmę į galūnes, pingvinai atlieka unikalų ir vieningą visos grupės judesį. Pingvinų banga primena primena stadionuose ar kitose masinėse susibūrimo vietose atliekamą žmonių bangą, kai priekyje esantys žmonės atsistoja ir sėdasi, tuo tarpu už jų esanti grupė kartoja veiksmą.

Kai kurias žuvis kankina nemiga

Visoms žuvims reikalingas miegas, tačiau kai kurios iš jų kenčia nuo nemigos.

Puikus to pavyzdys – dažnai laikoma akvariumuose zebražuvė (Danio rerio). Miegančios šios rūšies žuvelės nusveria uodegą ir palengva leidžiasi į dugną. Studijos metu buvo pastebėta, kad nakties metu pamiegoti galimybės neturėjusi zebražuvė plaukiojo netolygiai ir prastai orientavosi aplinkoje.

Panašiai kaip ir žmonėms, šiai rūšiai būdingas miego receptorių sutrikimas, kuris sukelia nemigą. Tokių problemų turintys žmonės dažniausiai miega trečdaliu mažiau nei įprasta, o tai turi įtakos sveikatai ir savijautai.

Skorpionai švyti tamsoje

Skorpionai, apsiginklavę aštriomis žnyplėmis, kietu šarvu ir nuodingu gėluonimi uodegos gale, agresyvia išvaizda puikiai atbaido priešus. Be kita ko, jie sugeba dar ir švytėti tamsoje.

Apšvietus skorpioną ultravioletiniais spinduliais jo šarvas užsižiebia mėlyna neonine spalva. Taip yra dėl to, kad šių kraupių voragyvių egzoskelete yra specialių proteininių junginių, kurie UV atsispindėjusius spindulius paverčia žmogaus akiai matomais žydrais tonais.

Toks šarvo švytėjimas gali būti savotiškas apšviestumo matuoklis – spėja specialistai. Skorpionai – naktiniai padarai, todėl vengia ryškesnės šviesos ir stengiasi likti šešėliuose. Gebėjimas nustatyti ant kūno krentančios šviesos lygį gali turėti reikšmės stengiantis išvengti priešų arba medžiojant.

Žiurkės bijo kutenimo

Dar praeitame amžiuje buvo manoma, kad kutenimui jautrūs yra tik žmonės ir jiems artimi primatai. Atlikti tyrimai parodė, kad stipriais bendruomeniniais ryšiais susaistytos žiurkės taip pat jaučia šį jausmą.

Jauni graužikai specialiai vieni kitus kutena žaisdami ir bendraudami. Gyvūnų elgesio ekspertai ištyrė, kad žiurkės, kaip ir žmonės, yra emociškai jautrios. Pavyko užfiksuoti, kaip dūkdami graužikai skleidė į juoką panašius garsus.

Emocinis jautrumas susijęs su ryšiais tarpusavyje – yra žinoma, kad nuskriaudus žiurkę, ji gali tai ilgai atsiminti ir už tai keršyti. Šunys taip pat gali jausti ir reaguoti į kutenimą, tikina dalis kinologų.

Vištos gali pakeisti lytį

Vystantis viščiuko embrionui nulemiama ir jo lytis, tačiau, skirtingai nei kitų rūšių paukščiai, vištos dažnai turi tik vieną kiaušidę. Taip atsitinka būtent embriono stadijoje, kai kiaušidė ima vystytis kairėje pusėje, o dešinėje esantys vyriški genai tiesiog tampa neutralūs.

Vieną kiaušidę turinčios vištos, nepaisant fiziologinių trūkumų, sugeba dėti kiaušinius ir gali rūpintis jaunikliais. Įdomu tai, kad sutrikus kiaušidės veiklai (pavyzdžiui, išaugus cistai), pradeda vystytis dešinėje pusėje užsilikusios vyriškų genų turinčios užuomazgos. Paprastai tariant, višta su sutrikusia kiaušide pamažu gali pakeisti lytį.

Viename Anglijos ūkyje, vienai vištai nustojus dėti kiaušinius ėmė keistis jos išvaizda. Prabėgus kelioms savaitėms višta priaugo svorio, padidėjo jos skiauterė, o elgsena tapo panaši į gaidžio. Fermeriai Jimas ir Jeanette Howardai netgi perkrikštyjo augintinę iš Gerdos į Bartą.