Iš 40 specialiai treniruotų šimpanzių būrio atrinktas Hamas prieš 50 metų tapo pirmąja į kosmosą pakilusia beždžione.

Rusams vis labiau artėjant prie galimybės į orbitą pasiųsti žmogų, amerikiečiai nusprendė panaudoti 3 metų amžiaus šimpanzę ir taip sužinoti, ar žmogus galėtų išgyventi kosmose, rašo britų „Daily Mail“.

Sovietų Sąjunga jau prieš tai į kosmosą buvo pasiuntusi šunis, tačiau JAV šimpanzę pasirinko dėl jos panašumų į žmones.

Iš Kamerūno Afrikoje kilusį ir kadaise Floridos zoologijos sodo lankytojų traukus tašku buvusį Hamą nusipirko JAV oro pajėgos. Šimpanzę ketinta pasiųsti ten, kur pabuvojo tik vaisinės muselės, bengališkosios makakos ir šuo vardu Laika.

Laika – rusų skalikas, tapęs pirmuoju gyvūnu, 1957 metų lapkritį palydovu „Sputnkik 2“ apskridusiu aplink Žemę. Ji išgyveno septynias dienas, kol išseko deguonies atsargos.

Hamo, pavadinto pagal Hollomano aerokosmoso medicinos centro, kuriame jis buvo laikomas, inicialus, misija skyrėsi tuo, kad jis turėjo ne tik į kosmosą pakilti, bet ir saugiai nusileisti ant Žemės.

Jis ir kitos šimpanzės skrydžiui buvo rengiamos 2,5 metų. Treniruočių metu jos buvo mokomos atlikti paprastas užduotis, reaguojant į šviesą ir garsus. Jei per 5 sekundes, kai sužybsėdavo mėlyna lemputė, beždžionė paspausdavo svirtį, ji gaudavo bananą. Jei ji užduoties neįvykdydavo, buvo baudžiama silpnu elektros šoku.

Mokslininkai su beždžionėmis atliko įvairius bandymus, kurių metu matavo traukos, greičio ir karščio sukeliamą stresą. Jos taip pat buvo maitinamos vien bananų kapsulėmis, kurios turėjo palaikyti jų gyvybę kosmose.

1961 metų sausio 31 dieną Hamas pradėjo savo misiją „MR-2“. Tačiau beveik tuoj pat prasidėjo ir trukdžiai. Skrydžio kelias driekėsi laipsniu aukščiau nei planuota, o tai reiškė, kad kosminis aparatas pakilo 253 kilometrų aukštį, vietoje planuoto 185 kilometrų. Dėl to ėmė kristi deguonies lygis.

Šešias skrydžio minutes Hamas patyrė nesvarumo būseną, kol jo kapsulė skriejo dangumi maždaug 8 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.

Praėjus 16 minučių ir 39 sekundėms kapsulė nukrito į Atlanto vandenynai. Gelbėtojams ją pasiekus, Hamas dėkingai paėmė obuolį ir pusę apelsino.

Per šią misiją jis nenukentėjo ir po to dar 17 metų gyveno Vašingtono nacionaliniame zoologijos sode. Jis mirė Šiaurės Karolinos zoologijos sode, sulaukęs 25 metų.

Tačiau kosmoso varžybos šiuo skrydžiu nesibaigė. Nors amerikiečiai galėjo pasigirti į kosmosą pasiuntę primatą, rusai tvirtino, kad skrydis buvo suborbitinis, tai yra, jis vyko ne tiksliai aplink Žemę.

1691 metų balandžio 12 dieną rusų kosmonautas Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju į kosmosą pakilusiu žmogumi.

Po mėnesio šiomis pėdomis pasekė ir amerikiečiai – gegužės 5 dieną Alanas B. Shepardas tapo pirmuoju astronautu. Tačiau šios dienos Hamas jau nesulaukė.