- Marija Gabrienė, LTV „Panorama“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nemuno deltos regioniniame parke esančia Aukštumalos aukštapelke susirūpino šveicarai. Kovojanti už gamtos išsaugojimą organizacija ketina sukurti filmą apie kasamų durpių daromą žalą Lietuvos pelkei ir taip paraginti tautiečius nepirkti durpių iš jas Lietuvoje kasančių užsienio įmonių.
Apie 3 tūkst. hektarų teritoriją užimanti Aukštumalos aukštapelkė, pasak aplinkosaugininkų, – unikali, nes tai yra paskutinis jos brendimo etapas, kai durpė yra aukščiau vandens lygio, tad vanduo čia patenka tik su lietumi.
„Tai sudaro palankias sąlygas visai bioįvairovei. Čia augalai ir gyvūnija yra tokia, kurių, sakykime, visai šalimais nerasime. Tai unikalios rūšys ir jos labai reaguoja į bet kokį neigiamą poveikį“, – teigia Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.
Tačiau du trečdaliai pelkės jau nyksta. Iki 2024-ųjų ji išnuomota vokiečių kompanijai, kuri kasa durpes. Jas kasant išpumpuojamas vanduo. Dėl to nyksta ir šalia esanti draustinio teritorija.
Aplinkosaugininkams pavyko išsaugoti tik vieną trečdalį aukštapelkės, suteikus jai draustinio statusą.
„Kitos šalys tiesiog labiau vertina šitą sukauptą savo teritorijoje turtą ir geriau perka iš kitų valstybių, tokių kaip mūsų, negu eksploatuoja savo“, – teigia R. Kubilius.
Lietuvoje durpes kasa apie 20 užsienio įmonių. Už parduotą kubą, gaudamos maždaug po 30–35 litus, į biudžetą už tą patį kiekį mokėdavo tik po 62 centus mokesčių. Šiemet mokestis padidintas iki 2 litų už kubą.
Nykstančia unikalia mūsų šalies aukštapelke susirūpinę šveicarai Lietuvoje ketina sukurti filmą. Šveicarijoje aukštapelkės saugomos nuo 1984-ųjų. Durpės importuojamos iš Baltijos šalių.
„Mes informuosime Šveicarijos gyventojus apie tai, kokią žalą daro kasamos durpės tokioms gražioms teritorijoms, kurios dar išlikusios Baltijos šalyse. Durpių kasimas, jų naudojimas veikia ir klimato kaitą. Norime paraginti šveicarus keisti įpročius ir nenaudoti durpių“, – sako organizacijos „Pro natura“ koordinatorius Beatas Hauensteinas.
Pasak aplinkosaugininkų, kai kurios užsienio kompanijos gerą dirvožemį gamina nenaudodamos durpių, pavyzdžiui, iš medienos atliekų.
Įmonės, nuomojančios durpynus, pasibaigus sutarčiai, įpareigotos juos atkurti, tačiau tai trunka ne vieną tūkstantį metų.
Aukštumalos aukštapelkę galite apžiūrėti Nemuno deltos regioninio parko direkcijos specialistų iš nuotraukų sukurtame trumpametražiame filme:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NKSC: pasauliniai IT sutrikimai Lietuvoje didelės žalos nepadarė, atstatymas užtruks3
Visame pasaulyje penktadienį fiksuoti informacinių sistemų sutrikimai kritinių Lietuvos organizacijų nepaveikė, tačiau paveiktų sistemų atstatymas apskritai užtruks dėl sutrikimų pobūdžio, teigia Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) va...
-
Pasauliniai IT sutrikimai: ką daryti, jei jūsų kompiuteris susidūrė su šia problema?2
Dideli IT sutrikimai penktadienį paveikė įmones visame pasaulyje: nutrūko skrydžiai, sutriko televizijos transliacijos ir bankų veikla. Ką daryti, jei jūsų kompiuteris susidūrė su šia problema? ...
-
Kodėl kiberchaosas aplenkė Lietuvą? Priežastis – stulbinančiai paprasta47
Kompiuterinių tinklų sutrikimai sukėlė paniką nuo Niujorko ir Kanberos iki Berlyno ir Delio. Tuo metu Lietuvos kritinė infrastruktūra nenukentėjo. ...
-
NKSC įvardijo, ar pasauliniai IT sutrikimai paveikė paslaugas Lietuvoje2
Visame pasaulyje fiksuojant didelio masto IT sutrikimus, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) nurodo neturintis informacijos apie kritinių paslaugų sutrikimus Lietuvoje. ...
-
Pasaulį apėmė kibernetinis chaosas: „Windows“ klaida „išjungė“ bankus, prikaustė prie žemės lėktuvus19
Oro uostai, bankai ir įmonės visame pasaulyje penktadienį praneša apie technines problemas dėl operacinės sistemos „Windows“ klaidos. ...
-
Kas mūsų laukia @eityje?2
Akademinė bendruomenė Lietuvoje naudoja skirtingus lietuviakalbių mokslo šaltinių duomenynus – nacionalinius, institucinius, privačius – su skirtinga paslaugų pasiūla, skirtingu lankomumu ir panašiai. Vieną jų, @eitį (Ateiti...
-
Kitokia studijų patirtis: sesija be baimės ir glaudus ryšys su būsimais darbdaviais3
Kauno kolegijos Verslo fakultetas – vienas didžiausių verslo ir vadybos rengimo centrų, vienijantis apie 120 dėstytojų ir 1200 studentų. Studijas kasmet užbaigia apie 500 darbo rinkai pasiruošusių specialistų. ...
-
Ekspertai pataria: „Temu“ programėlę geriau nedelsiant ištrinkite46
Kinijoje sukurta pigių prekių apsipirkimo platforma „Temu“ žaibiškai išpopuliarėjo ir svetur, ir čia – Lietuvoje. Tačiau ši platforma susirūpinimą kelia ir Europos politikams, ir informacinių technologijų žinov...
-
KTU mokslininkė: nanodalelės gali pernešti vaistus tiesiai į vėžio ląsteles2
Nanodalelės žymi proveržį medicinoje – jos atveria naujas galimybes vėžio gydymui, pristatydamos vaistus tiesiai į naviko ląsteles – tokiu būdu pasiekiamas didesnis gydymo efektyvumas. Nanotechnologijoms besivystant ir Lietuvoje, KTU Med...
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose1
Nors UEFA Europos futbolo čempionatas eina į pabaigą, laukia pačios svarbiausios finalinės varžybos, per kurias paaiškės, kuri šalis iškovos čempionų titulą. Kol laukiama rezultatų, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslin...