NASA pranešimas, kad ji Kalifornijos ežere aptiko bakteriją, kuri gali išgyventi misdama tik arsenu, sulaukė rimtos žymiausių mokslininkų kritikos.

Praėjusią savaitę NASA mokslininkai paskelbė atradę „keistos gyvybės“ formą, kuri minta arsenu. Šis elementas aptinkamas ir organizmo DNR, praneša britų „Daily Mail“.

Tačiau su tyrimu susipažinę mokslininkai tvirtina, kad moksle, atvedusiame prie šio atradimo, buvo keletas rimtų trūkumų.

Britų Kolumbijos universiteto mikrobiologijos profesorė Rosie Redfield teigia esanti „pasipiktinusi dėl to, koks blogas buvo mokslas“.

Mokslininkai išaugino bakteriją laboratorijoje ir palaipsniui pašalino tam tikrą joje esančio fosforo kiekį ir pakeitė jį arsenu. Galiausiai jie teigė, kad neliko jokio fosfato (fosforo ar deguonies), taigi bakterija gyvuoja tik su arsenu ir deguonimi.

Tačiau tam tikri etapai buvo apeiti, o tai neišvengiamai verčia abejoti rezultatų tvirtumu, teigia kritikai.

Pavyzdžiui, kai iš bakterijos buvo imamas DNR mėginys, ji turėjo būti atidžiai nuplauta, kad mėginys nebūtų užterštas.

Harvardo mikrobiologas Alexas Bradley savo tinklaraštyje rašė, kad faktas, jog DNR buvo panardinta į vandenį ir ten išgyveno reiškia, kad ten turėjo būti fosfato, mat arsenas vandenyje skyla.

Detali tyrimo analizė taip pat rodo, kad bakterija galėjo išgyventi su mažu fosfato kiekiu, kurio buvo ant druskų, kuriomis ji maitinosi.

Kai kas nurodė, kad dauguma kitų bakterijų sugeba išgyventi esant neįtikėtinai žemiems fosfato lygiams – panašiems į tuos, kurie galėjo būti mėginiuose.

Profesorė R. Redfield savo tinklaraštyje rašė: „Daugybė paistalų, bet labai mažai patikimos informacijos. Masės spektrometrija gali būti atlikta labai gerai (nesu čia ekspertė), tačiau jos matavimus gali labai sukompromituoti prasta įeigos kokybė“.

Atsakydamas į kritiką, JAV Geologijos tarnybos atstovas Ronaldas Oremlandas, vienas iš tyrimo aturorių, tinklalapiui „Slate“ teigė: „Negalime šiuo metu nesirenkant įbristi į žiniasklaidos diskusijoms. Jei mes klystame, kiti mokslininkai turėtų būti motyvuoti atkurti mūsų tyrimus. Jei mes teisūs, o aš tvirtai įsitikinęs, kad taip ir yra, mūsų konkurentai su tuo sutiks ir padės toliau gilinti šio reiškinio supratimą.“

Tai jau ne pirmas kartas, kai NASA kaltinama triukšmingai išreklamavusi istoriją, kurios nepagrindžia mokslas. 1996 metais NASA ir Baltieji rūmai paskelbė apie uolieną, kurioje yra vamzdžių iš Marso. Paskelbtos fotografijos, kuriose matyti pailgi dalimis suskirstyti objektai, labai panašūs į gyvus.

Vis dėlto susijaudinimas truko neilgai. Kiti mokslininkai suabejojo, ar meteorito mėginiai nebuvo užteršti. Jie taip pat teigė, kad uolienai patekus į kosmosą, dėl karščio galėjo susidaryti mineralų struktūros, klaidingai palaikytos mikrofosilijomis.