- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paros bioritmai – mūsų vidiniai biologiniai laikrodžiai, atsakingi už miego-budrumo ciklą. Sudėtinga ir puikiai suderinta hormonų ir biocheminių reakcijų sistema 24 valandų paroje sukuria tinkamą gyvenimo ritmą, pagal kurį rytais pabundame, dienos metu išliekame žvalūs, naktį miegame ir „atsinaujiname“.
Pagrindinis šios sistemos komponentas – tam tikru metu organizme išsiskiriantis miego hormonas melatoninas, rašo psychologytoday.com. Kai biologiniai laikrodžiai veikia sklandžiai, jo išskiriama nakties metu. Melatonino kiekis dieną kur kas mažesnis, šiuo paros metu pakyla kortizolio hormono lygis, padedantis mums išlikti budriems ir energingiems.
Bioritmai, melatonino lygio pokyčiai priklauso nuo buvimo šviesoje. Čia pagrindinį vaidmenį atlieka akys – jos pagauna šviesą ir perduoda šią informaciją smegenų daliai, atsakingai už biologinių laikrodžių veiklą.
Mokslininkai pastaraisiais metais atrado tinklainėje glūdinčių ląstelių, kurias suaktyvina šviesa, komunikuojančių su smegenų dalimi, kontroliuojančia bioritmus.
Mūsų vidiniai laikrodžiai – sudaryti nepaprastai preciziškai ir yra ypač jautrūs:
- šviesai nakties metu. Šiais laikais dėl to galime kaltinti dieną ir naktį mus supančius elektroninius prietaisus. Užmigus prie įjungto TV ekrano, mobilųjį, nešiojamąjį kompiuterį ar planšetę palikus ant miegamojo staliuko, iš šių prietaisų sklindanti šviesa gali sutrikdyti bioritmus ir miego kokybę.
- amžiui. Tyrimai parodė, kad biologinis laikrodis bėgant metams veikia vis prasčiau.
- pamaininiam darbui. Žmonės, dirbantys naktimis, dažnai kenčia nuo išsiderinusio biologinio laikrodžio. Ugniagesius, policininkus, medikus, pilotus ir kitus pamaininius darbuotojus bei dažnai tarp laiko juostų keliaujančius žmones neretai kamuoja nemiga ir kitos sveikatos problemos, sukeltos būtent sutrikusių bioritmų.
Metams bėgant, mūsų akys taip pat sensta: vyzdžiai susiaurėja, akies lęšiukas įgauna geltoną atspalvį. Jos vis prasčiau absorbuoja šviesą, ypač mėlynos spalvos – tą spektro dalį, turinčią išskirtinai stiprų poveikį jau aptartoms tinklainės ląstelėms, veikiančioms su smegenų dalimi, kontroliuojančią biologinius ritmus. Dešimtmečio akys gali pagauti 10 kartų daugiau mėlynos šviesos nei 95 metų amžiaus senolio. 45-erių metų žmogaus akys geba absorbuoti vos pusę (50 proc.) mėlynos šviesos, reikalingos, kad bioritmai veiktų kaip reikiant.
Taigi buvimas šviesoje, ypač natūralioje saulės, – nepaprastai svarbu. O senstant tai darosi dar svarbiau. Norėdami, kad bioritmai būtų harmoningi ir nereikėtų kęsti nemigos bei kitų sveikatos sutrikimų, dieną būtina kuo daugiau laiko praleisti šviesoje. Tinkamam vidinių laikrodžių funkcionavimui labai svarbi ir akių būklė – kruopštus akių ligų, tokių kaip katarakta, gydymas – privalomas. Trumpiau tariant, gera akių sveikata garantuoja miego ir viso gyvenimo kokybę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarptautinė lustų rinka 2024-aisiais augo beveik penktadaliu
Per praėjusius metus pasaulyje parduota lustų už 627,6 mlrd. JAV dolerių – 19,1 proc. daugiau nei 2023-iaisiais, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). ...
-
Sutriko „Messenger“ ir „Facebook“ veikla
Antradienio rytą sutriko „Facebook“ ir „Messenger“ veikla. ...
-
Technologijų bendrovės paskelbė kursiančios priemones DI saugumui užtikrinti
Keletas didelių technologijų pramonės dalyvių – verslo, mokslo ir pilietinės visuomenės atstovų – pirmadienį per pertrauką tarp Paryžiaus viršūnių susitikimo, kuriame gvildenami šios technologijos klausimai, renginių pris...
-
Lietuva kratosi „DeepSeek“: vyriausybiniu lygmeniu – rimti svarstymai
Lietuva svarsto vyriausybiniu lygiu riboti prieigą prie Kinijoje sukurto generatyvaus dirbtinio intelekto (DI) technologijų pokalbių roboto „DeepSeek“. ...
-
Ar esame pasiruošę karui kibernetinėje erdvėje?
Jeigu karas vyksta ir kariaujama kiekvieną dieną, tai kokie yra tie mūšiai kibernetinėje erdvėje? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Scalewolf“ vadovu, buvusiu krašto apsaugos viceministru Edvinu Kerza. ...
-
Link Žemės artėja „miestų žudiku“ pramintas asteroidas
Didžiulis sprogimas danguje, kurio metu išsiskiria šimtus kartų daugiau energijos nei sprogus ant Hirošimos numestai bombai, ryškus it Saulė akinantis žybsnis ir daugelio kilometrų spindulių viską aplinkui griaunanti smūgio ...
-
„Google“ nebežada užtikrinti, kad DI nebūtų naudojamas ginklams kurti
„Google“ antradienį atnaujino savo principus, susijusius su dirbtiniu intelektu, atsisakydama pažadų užtikrinti, kad ši technologija nebūtų naudojama ginklams kurti ar stebėjimo tikslais. ...
-
Ištirti asteroido mėginiai: juose – gyvybės užuominos
2016-aisiais paleistas robotizuotas zondas „Osiris-Rex“ nuskriejo milijonus kilometrų iki labai senoviško asteroido. Jis ne tik nuskrido, bet ir sugebėjo nusileisti bei specialiu griebtuvu paimti maždaug 160 gramų mėginį nuo jo pavir&s...
-
Lietuvių mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas garbingas vardas
Lietuvių mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas pirmojo Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus Petro Skargos (1536–1612) vardas, pirmadienį pranešė universitetas. ...
-
Lietuvos vadovai iš socialinio tinklo „X“ nesitrauks: atsakė, kodėl
Valstybės vadovai neketina sekti Vokietijos gynybos ministerijos sprendimu nebeskelbti įrašų kritikos dėl didelio dezinformacijos kiekio susilaukiančiame socialiniame tinkle „X“. ...