Sostinėje, Neries krantinėje, siūloma įrengti gyvenamųjų plaustų uostą. Tokiu būdu tikimasi paskatinti jau kelis metus stringantį upės atgaivinimą.

Gyvenimas ant vandens

Trijų vilniečių pasiūlyta idėja - apgyvendinti dešiniąją Neries krantinę nuo Karaliaus Mindaugo iki Žaliojo tilto. Ši iniciatyva trečiadienį buvo pristatyta taip pat ant vandens – prie Baltojo tilto stovinčioje mobilioje prieplaukoje.

Pagal pirminį sumanymą Neries krantinėje būtų sumontuota kelių metrų aukščio terasa, kuri vasarą galėtų būti naudojama kaip plotas kavinėms ar nedidelėms parduotuvėms.

Žiemą ant šios terasos būtų iškeliami plaustai. Taip jie būtų apsaugomi nuo ledonešio ir šalto vandens. Projekto autoriai įsitikinę, kad iki šių gyvenamų plaustų būtų galima atvesti elektrą, vandentiekį ir kitus būtinus patogumus.

Architektas Valdas Ozarinskas, kuriam ir kilo mintis apgyvendinti vilniečius ant vandens, teigė, kad kiekvieno plausto išvaizda galėtų būti kuriama pagal individualius gyventojo norus.

Vienas iš idėjos sumanytojų, fotografas Saulius Paukštys, teigė, kad „nuodėmė būtų neišnaudoti upės, tekančios per miesto centrą“. Jo teigimu, tai būtų vienas pigiausių būdų atgaivinti upę.

„Anksčiau buvo siekiama atgaivinti laivybą upe, bet Neris yra sekli, tad tai reikalautų didelių investicijų – kanalo gilinimo“, - pasakojo S.Paukštys.

Kitas idėjos autorius, Rotušės ceremonimeisteris Saulius Pilinkus, paneigė prielaidą, kad gyvenimas ant vandens Vilniuje yra tik kitų Europos miestų mėgdžiojimas. „Dvidešimtojo amžiaus pradžioje Neryje jau stovėdavo gyvenamieji plaustai, upe buvo aktyviai vykdoma laivyba“.

Kol kas nieko konkretaus

Projekto autoriai pripažino, kad toks sumanymas kol kas tėra tik idėja, todėl sudėtinga atsakyti į daugelį konkrečių klausimų.

„Susidomėjimas iš verslininkų yra, bet kol kas jis paviršutiniškas. Manau, tai galėtų būti kooperatyvinis projektas“, - sakė S.Pilinkus.

Jis kol kas negalėjo pasakyti, kiek kainuotų apsigyventi būste ant vandens. Jo manymu, jeigu būtų susidomėta idėja, pirmuosius gyvenamuosius plaustus Vilniuje būtų galima tikėtis išvysti po poros metų.

Miesto plėtros departamento plėtros planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė pripažino, kad poreikis infrastruktūros prie upės plėtojimui didėja.

„Upės atgaivinimo projektas tęsiasi jau daug metų. Miesto administracija negali pati prisiimti iniciatyvos, bet gali prisidėti realizuojant kitų pasiūlytus projektus“, - sakė ji.

Sumanymui įkurti gyvenamuosius plaustus pritarė ir miesto estetikos skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė. „Džiaugiuosi, kad atsiranda iniciatyvos. Gerai, kad upę siūloma gyvinti tokiais pastatais. Gremėzdiški statiniai užstotų Neries pakrantes“.

Žada gaivinti pakrantę

Vilniečius ir miesto svečius nuo pasivaikščiojimų ar pasivažinėjimų paupiu neretai atgraso aptrupėjęs grindinys. Savivaldybės atstovės pripažino, kad takų, einančių palei upę, būklė nėra gera, bet kada jie bus tvarkomi, negalėjo atsakyti.

Vis dėlto, V.Deveikienė paminėjo, kad ketinama tiesi dviračių ir bėgimo takus. „Trasa tęstųsi nuo Valakupių iki Vingio parko, abejomis upės pusėmis. Tačiau tai - tik siūlomi projektai“, - sakė ji.

Savivaldybės atstovių teigimu, šiuo metu yra parengtas techninis projektas tokiam takui Antakalnyje. Kada būtų galima tikėtis tokio projekto įgyvendinimo – kol kas taip pat neaišku.