Sostinės savivaldybės taryba po pateikimo pritarė itin skurdžiam savivaldybės biudžetui. A.Zuoko komandos surinktas biudžetas yra mažiausias per penkerius metus.

“Mes labiausiai prisidedame prie valstybės finansinio progreso, mieste veikia daugiausiai mokesčių sumokančios įmonės, gyventojų skaičius mieste yra stabiliausias Lietuvoje, tačiau nei Seimas, nei Vyriausybė į mus skirstydama biudžetą nekreipia jokio dėmesio. Finansuojami miestai, kuriuose nėra gyventojų”, - pristatydamas menką biudžetą dejavo meras.

Jis sakė, kad pastaruoju metu sostinėje itin smarkiai pasikeitė gyventojų socialinė padėtis. Esą daugelis jų nebegali išgyventi be savivaldybės socialinės paramos.

“Praktiškai kas antras Vilniaus gyventojas gauna kokią nors socialinę savivaldybės paramą. Kaip taip gali būti? Reikia padaryti analizę, kas nutiko, kad kas antras miesto gyventojas turi stovėti eilėse prie socialinės paramos“, - kalbėjo miesto vadovas.

Teisindamasis, kodėl administraciniam savivaldybės aparatui šiais metais bus skirta išlaikyti keliais milijonais litų daugiau, meras sakė, kad miesto valdininkų algos ir taip yra pernelyg mažos.

„Atlyginimų dydis Vilniaus savivaldybėje lyginant didžiuosius šalies miestus taip pat yra vienas mažiausių. O pragyvenimo lygis sostinėje yra pats aukščiausias. Geri specialistai išeina iš savivaldybės, nes randa geriau apmokamų darbus“, - kalbėjos sakė meras.

Iš biudžeto projekto aišku, kad lėšų surinkimas į miesto iždą šiais metais bus mažiausias per pastaruosius penkerius metus. Tiesa, palyginti su praėjusiais metais, šių metų biudžetas pagal pateiktą projektą sumažės tik milijonu litų – nuo 987,9 mln. iki 986,9 mln. litų.Tačiau miestas ir šiais metais ketina išleisti daugiau pinigų, nei pajėgia surinkti.

Naujame biudžete numatyta asignavimams iš miesto iždo skirti beveik 1,2 mlrd. litų. Beveik po lygiai lėšų savivaldybės valdininkai tikisi surinkti patys iš įvairių mokesčių ir gauti iš valstybės biudžeto. Tad laisvai disponuoti sostinės vadovai galės tik puse biudžeto, kuris susidarys iš gyventojų pajamų mokesčio, įvairaus turto, prekių ir paslaugų mokesčių.

Palyginti su pernai, iš valstybės biudžeto Vilniui šiais metais atkeliaus maždaug 12 mln. litų daugiau – iš viso 444,2 mln. litų.

Kaip ir kiekvienais metais, didžiąją biudžeto dalį miestas išdalija švietimui ir kultūrai paremti. Tai pirmiausia lemia valstybės skiriamos tikslinės dotacijos paskirtis – mokinio krepšeliui finansuoti, įvairioms švietimo, kultūros ir socialinėms įstaigoms išlaikyti.

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentas šiemet galės disponuoti beveik 650 mln. litų. Tiesa, daugiau kaip pusė šios sumos bus išleista ne naujiems projektams ar turtui įsigyti, o atlyginimams mokėti.

Kaip rašoma biudžeto projekte, likusios lėšos turėtų atitekti vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems ugdyti, socialinei apsaugai plėtoti, skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti, kultūros veiklos plėtrai ir jos vaidmeniui bendruomenės gyvenime stiprinti.

2012 m. biudžeto projekte numatyta išleisti beveik 190 mln. litų skolintų pinigų. Didžioji dalis šios sumos, maždaug 128 mln. litų, skirta Miesto ūkio ir transporto departamentui. Pinigai turėtų būti leidžiami programoms „Socialinės apsaugos plėtojimas, skurdo bei socialinės atskirties mažinimas“, „Miesto infrastruktūros objektų priežiūra ir modernizavimas“, „Miesto infrastruktūros objektų plėtra“ finansuoti.

Per 2012 m. iš viso savivaldybė ketina grąžinti per 175 mln. litų skolintų pinigų. Tačiau skolų našta greičiausiai nė kiek nesumažės, nes didžiąją dalį skolų ketinama dengti naujais kreditais. Tam biudžete jau numatyta kiek daugiau kaip 120 mln. litų.