Seniūnijų reformą įvykdyti užsimoję sostinės savivaldybės vadovai tikėjosi, kad internete paskelbta apklausa patvirtins idėjos reikalingumą. Tačiau priešingai balsavę gyventojai privertė politikus ieškoti būdų paneigti balsavimo rezultatus.

Neįtiko rezultatai

Demokratiją pažaisti pabandę sostinės savivaldybės vadovai liko panašesni ne į visuomenės balso klausytojus, bet daugumos kritikos nenorinčius girdėti valdininkus.

Tokią išvadą galima padaryti pasibaigus savivaldybės skelbtam balsavimui dėl seniūnijų veiklos ir aptarnavimo lygio. Paaiškėjus, kad didžioji dauguma dalyvavusiųjų apklausoje paspaudė mygtuką „visiškai tenkina“, kuris reiškia nenorą, kad miestas imtųsi reformos, valdžia ėmėsi ieškoti priežasčių paneigti balsavimą.

„Tarpiniai rezultatai parodė, kad apklausoje aktyviausiai dalyvavo ne gyventojai, o institucijos, tendencingai bandžiusios iškreipti rezultatus“, - rašoma savivaldybės pranešime.

Balsavimo rezultatais pasipiktinę miesto valdininkai nepatingėjo panagrinėti, kas dalyvavo apklausoje ir pateikė tokias išvadas: 753 kartus buvo balsuota iš Generalinės prokuratūros kompiuterių, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos „Infostruktūra“ darbuotojai balsavo 144 kartus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos – 88 kartus.

Daugiausiai – 1865 kartus – buvo balsuojama iš Vilniaus savivaldybės kompiuterių.

Remdamiesi šiais duomenimis valdininkai padarė išvadą, kad miesto valdžios užmojams kažkas tyčia stengiasi pakenkti. Suprask, kažkieno paprašyti darbuotojai sėdėjo ir kelis tūkstančius kartų spaudė mygtuką savivaldybės tinklalapyje.

Kaltinimai keisti

Vidaus reikalų ministerijai tokie savivaldybės kaltinimai stengiantis tyčia iškraipyti balsavimo rezultatus pasirodė keisti ir laužti iš piršto. Ministro patarėja Ramunė Hazir portalui diena.lt sakė nemananti, kad kas nors tyčia stengėsi pakenkti apklausos rezultatams, o sudalyvauti apklausoje darbuotojams esą niekas nedraudžia.

Ji pateikė kur kas paprastesnį paaiškinimą, kodėl savivaldybės atstovams galėjo pasirodyti, kad balsuota buvo iš „Infostruktūros“ kompiuterių. „Infostruktūra“, kurios ir pavadinimą, beje, savivaldybė parašė visai ne taip, rūpinasi saugios interneto prieigos tiekimu ne vienai valstybinei įstaigai. Tad net ir balsuojant iš visiškai skirtingų įstaigų, gal net ir iš kito miesto, kompiuterio IP adresą gali parodyti lygiai tokį pati“, - tvirtino pašnekovė.

Beje, ir visų savivaldybėje esančių kompiuterių IP adresas yra vienodas, todėl valdininkams įtarimų sukėlė tai, kad balsuota dukart daugiau kartų, nei iš viso savivaldybėje dirba žmonių. Savivaldybė tikina jau radusi būdą, kaip pasiekti tikslių rezultatų – įvedė privalomą registravimąsi svetainėje ir nuomonę pareikšti leido tik vieną kartą.

Seniūnijų reforma

Portalas diena.lt primena, kad praėjusią savaitę savivaldybė paskelbė pradedanti seniūnijų tinklo optimizavimą. Pagal miesto planus, Vilniuje liks tik 5 seniūnijos iš dabar veikiančios 21. Palikti ketinama Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių seniūnijas. Taip pat ketinama įkurti 11 specialių naikinamas seniūnijas atstosiančių biurų.Artūro Zuoko teigimu, miesto seniūnijos šiuo metu vykdo tik 4 iš įstatymuose numatytų funkcijų. Jas ketinama ir palikti: gyvenamosios vietos deklaravimas, darbas su bendruomenėmis, miesto tvarkymas ir viešosios tvarkos palaikymas, socialinės pramos paslaugos.

„60 proc. vilniečių net nežino, ką veikią seniūnijos. Jų paslaugomis naudojasi tik 5 proc. 70 proc. žmonių niekada nesinaudojo seniūnijų paslaugomis. Norime tinklą optimizuoti, kad jis veiktų geriau“, - kalbėjo meras Artūras Zuokas.

Tačiau savivaldybės tarybos opozicija šią valdančiųjų idėją kritikuoja ir sako, kad tai tėra būdas valdžią atitolinti nuo miestiečių ir įvesti mero diktatūrą.