Aukščiausio lygio laboratorijų kriterijus atitinkančiame Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre bus tiriama tai, ką valgome, ir bandoma sukurti sveikesnį maistą.

Buvo matę tik užsienyje

Lietuvoje iki šiol nebuvo Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro (MMTKC), kuriame mokslininkai ir studentai galėtų tyrinėti maisto produktų gamybos procesus ir produktų sudėtį, savybes bei struktūrą.

"Darbas vykdavo, tačiau apie tokius įrenginius galėdavome tik pasvajoti, daugelį jų esame matę tik stažuotėse užsienio šalyse", – naująja darbo aplinka džiaugėsi viena MMTKC kūrėjų profesorė Daiva Leskauskaitė.

Maisto technologijų laboratorijos įrengtos rekonstruotame KTU Cheminės technologijos fakulteto B korpuse. Jose sumontuota moderni mažo pajėgumo technologinė ir šiuolaikinė maisto analizės įranga.

"Vien tai, kad laboratorijoms suteiktas kompetencijos centro vardas, yra labai reikšmingas dalykas, – atkreipė dėmesį integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) "Nemunas" direktorius profesorius Albinas Kusta. – Norint gauti teisę vadintis tokiu vardu, reikia didelio įdirbio."

14,5 mln. litų vertės MMTKC pastatytas ir įrengtas įgyvendinant vieną iš integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) "Nemunas" plėtros programų projektų. KTU rektorius Raimundas Šiaučiūnas didžiuojasi, kad jo vadovaujamo universiteto studentai, įgiję teorinių žinių, galės jas pritaikyti praktikoje – aštuoniose moderniai įrengtose laboratorijose tobulinti ir gaminti naujus produktus, kuriuos siūlys gamintojams.

Rūkys ir vytins kumpius

Naujosiose laboratorijose – sterilu it operacinėje, be to, čia nepamatysime nė vieno stataus kampo.

"Viskas įrengta pagal maisto pramonės įmonėms keliamus higienos reikalavimus, o sienų kampai suapvalinti dėl to, kad būtų lengviau plauti, – pasakojo D.Leskauskaitė. – Čia mes galime modeliuoti ir tyrinėti procesus, vykstančius gaminant pieno, mėsos, žuvų, duonos, alaus ir kitus maisto produktus."

Laboratorijose, anot jos, planuojama atlikti mokslinius tyrimus, siekiant paaiškinti maisto produktų struktūrų susidarymą, apibūdinti žmogaus sveikatai naudingas ir kenksmingas medžiagas, patenkančias į maistą ir susidarančias jame per įvairius technologinius procesus. Kompetencijos centre taip pat bus tiriamos perspektyvios augalų rūšys ir veislės, juose esančios vertingos medžiagos ir jų panaudojimo būdai, poveikis žmonių sveikatai.

"Labai didžiuojamės termokamera, – aprodydama Mėsos ir žuvies laboratoriją kalbėjo D.Leskauskaitė. – Pramonės įmonėse stūkso didžiulės termokameros, kartais užimančios ir visą kambarį, o mes turime labai kompaktišką." Mokslininkės teigimu, įrenginyje galima šaltai ir karštai rūkyti, vytinti, virti mėsos produktus, o vėliau maisto chemijos laboratorijoje tyrinėti per šiuos procesus susidarančius junginius. Iki šiol KTU rengiami maisto technologai neturėjo galimybių atlikti tokių bandymų su naujausia įrenga.

Atradimus skanaus visi

Profesorius A.Kusta neabejoja, kad netrukus visuomenę pasieks geros žinios apie kompetencijos centre atliktus tyrimus.

"Čia dirbantys žmonės siekia išsiaiškinti, kaip pagaminti geresnį maistą, kaip patobulinti maisto produktus, – kalbėjo A.Kusta. – Kompetencijos centro pasiekimai bus naudingi ne tik vietos rinkai, bet ir mūsų valstybės biudžetui – eksportuojant naujuosius produktus bus surenkama daugiau pajamų. Mokslininkų tikslas – sveikesnis ir saugesnis maistas."

D.Leskauskaitės teigimu, maistas tampa sveikesnis tada, kai į jį įdedama biologiškai vertingų medžiagų ir kai pasirenkami tokie technologiniai režimai, per kuriuos susidaro mažiau kenksmingų medžiagų. Mokslininkė nurodo pavyzdį: per terminį apdorojimą susidaro junginiai, vadinamieji heterocikliniai aminai, kurie yra nesveiki, sukelia vėžinius susirgimus.

"Profesoriaus P.R.Venskutonio grupė ieško gamybos būdų, kuriuos taikant rūkytuose mėsos ir žuvų produktuose tokių junginių susidarytų mažiau", – aiškino D.Leskauskaitė.

Pakuotę galima valgyti

Per Kompetencijos centro atidarymą rektorius R.Šiaučiūnas pažadėjo, kad didelę naudą pajus ir verslininkai – jų technologams bus sudarytos visos sąlygos patiems atlikti tyrimus ir bandymus. Su viena alaus gamybos bendrove jau pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Įmonė, naudodama pažangiausią centro įrangą, su KTU mokslininkais kurs naujas alaus rūšis. Iki šiol panašaus pobūdžio eksperimentus su įvairiomis žaliavomis ir mažais kiekiais alaus gamintojai atlikdavo Vokietijos laboratorijose.

Kompetencijos centre dirbantis docentas Rimantas Kublickas, aprodydamas alaus gamybos laboratoriją, džiaugėsi, kad kol kas mokslininkai dirba savo malonumui – eksperimentuoja su tokiomis alaus rūšimis, kurios jiems įdomios. Esą vėliau teks daugiau laiko skirti aludarių užsakymams.

"Alaus daryklos susidomėjo mūsų įrengimais, nes mes galime greičiau įvertinti naujas rūšis, pamatyti, su kokiais sunkumais gali susidurti gamintojai", – pasakojo R.Kublickas.

D.Leskauskaitė džiaugėsi, kad MMTKC, vos pradėjęs veikti, jau gali nustebinti gamintojus. Pavyzdžiui, iš po sūrių gamybos likusių išrūgų filtravimo būdu galima atskirti baltymus, kurie pasižymi didele biologine verte ir išskirtinėmis sąvybėmis.
"Iš tokių baltymų galime pagaminti pakavimo medžiagas, valgomas plėveles. Taigi į ją įvyniotus maisto produktus galima valgyti su pakuote", – intrigą keliantį atradimą pasakojo D.Leskauskaitė. Kol kas nė vienas gamintojas nesiūlo į tokią plėvelę suvyniotų maisto produktų. Pirmiausia dėl to, kad technologijos yra brangios.