Klaipėdos universiteto garbės daktarų gretose – dar du profesoriai

Klaipėdos universiteto Senatas nutarė Garbės daktaro vardą suteikti Delavaro (JAV) universiteto profesoriui-emeritui, okeanologijos ir jūrų pakrančių zonų tyrimo specialistui profesoriui ph. D. Viktorui Vytautui Klemui ir buvusiam Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektoriui profesoriui dr. Vytautui Jakelaičiui.

Suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą prof. ph. D. Viktorui Vytautui Klemui pasiūlė Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto taryba. Garbės daktaro vardas jam bus suteiktas už indėlį mokslui, studijoms ir ilgametį produktyvų bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu.

Prof. dr. Vytautui Jakelaičiui Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą suteikti pasiūlė Menų fakulteto taryba. Garbės daktaro vardą profesoriui nutarta suteikti už plačią kultūrinę, akademinę veiklą bei nuopelnus Lietuvos kultūrai, ypač Vakarų Lietuvai, Klaipėdos miestui ir Klaipėdos universitetui.

Iškilminga Garbės daktaro regalijų įteikimo ceremonija vyks po mėnesio - birželio 7 dieną 15 val. Klaipėdos universiteto Auloje (Herkaus Manto g. 84).

PROGRAMA

2013 m. birželio mėn. 6 d.

13:00 – 14:00 val. Prof. Viktoro V. Klemo paskaita anglų kalba „Naujausių nuotolinio stebėjimo priemonių bei metodų taikymas jūros aplinkos tyrimuose“, skirta studentams ir akademinei bendruomenei.

(Klaipėdos Mokslo ir technologijų parko konferencijų salė, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda)

2013 m. birželio mėn. 7 d.

15:00 – 17:00 val. Inauguracijos iškilmės.

(Klaipėdos universiteto Aula, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda)

Prof. ph. D. Viktoras Vytautas Klemas

V. V. Klemas gimė 1934 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje.

1959 m. Masačusetso technologijos institute (JAV) baigė bakalauro ir magistro laipsnio studijas ir įgijo fiziko, elektros inžinieriaus profesijas. 1965 m. Braunšveigo universitete (Vokietija) gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) vardą.

Prof. V. V. Klemas yra Delavaro (JAV) universiteto profesorius emeritas, garsus pasaulyje okeanologijos ir jūrų pakrančių zonų tyrimo specialistas. Jis yra parašęs dvi monografijas ir paskelbęs per šimtą mokslo darbų. Profesorius yra nuoširdus Lietuvos bičiulis, nuosekliai ir nesavanaudiškai padedantis jai atsikurti. V. V. Klemo darbai yra žinomi ir aktualūs Lietuvos institucijoms, atliekančioms vandenų ir priekrančių tyrimus (Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas, Lietuvos geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos vandens ūkio institutas), rengiančioms hidrologijos, hidrotechnikos, okeanografijos specialistus (Klaipėdos, Vilniaus, Kauno universitetai) ir užsiimančioms praktine veikla (Vandens ūkio projektavimo institutas, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas). Su dauguma iš jų V. V. Klemas bendradarbiauja.

V. V. Klemo ryšiai su Klaipėdos universitetu prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Nuo 2004 m. jie tapo reguliarūs ir dalykiški. 2004 m. jis organizavo JAV ir Europos šalių mokslinį simpoziumą jūrų ir vandenynų tyrimo klausimais. Tais metais Klaipėdos universitete kaip tik buvo rengiamas okeanografijos studijų programos projektas. Tai buvo pirmoji tokios krypties programa Lietuvoje, todėl patirties labai trūko. V. V. Klemas padėjo ją tobulinti, jo patarimai buvo ypač vertingi. Suprasdamas, kad okeanologijos specialistai Lietuvoje nebuvo rengiami, V. V. Klemas 2006 m. sutiko pats skaityti pirmąjį nuotolinių tyrimų metodų kursą. Nuo 2005 m. jis reguliariai siunčia studijoms būtiną ir naudingą literatūrą. Jo dovanotų knygų ir mokslinių žurnalų kolekcija dabar saugoma Klaipėdos universiteto bibliotekoje.

V. V. Klemas Lietuvoje organizavo tris okeanografijos simpoziumus (2004 m., 2006 m. ir 2012 m.), taip pat dalyvavo Lietuvos jūrinio archeologijos paveldo tyrimuose, padėjo Vakarų Lietuvoje kurti Jūros mokslų slėnį.

V. V. Klemui 2009 m. LR švietimo ir mokslo ministerija skyrė premiją už mokslo pasiekimus ir patirties sklaidą Lietuvoje. Atsidėkodamas už šią premiją profesorius pasiūlė įsteigti jo remiamą stipendiją Klaipėdos universitete jūros mokslus (okeanografijos specialybę) studijuojantiems studentams.

V. V. Klemas yra 5 pasaulyje leidžiamų mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narys,  Lietuvos Mokslų akademijos užsienio narys, apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos premija už nuopelnus mokslui.

Už indėlį mokslui, studijoms ir ilgametį produktyvų bendradarbiavimą Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto taryba rekomenduoja skirti prof. Viktorui Vytautui  Klemui Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardą.

Prof. dr. Vytautas Jakelaitis

Gimė 1928 m. balandžio 13 d. Vičiūnuose. 1952 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete; 1971 m. apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją Leningrado Kultūros institute.

1953–1958 m. vadovavo Liaudies kūrybos namams; 1958–1973 m. dirbo LTSR kultūros ministro pavaduotoju; 1961–1971 m. vadovavo Kraštotyros draugijai, 1966–1970 m. – Liaudies meno draugijai; 1973–1975 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakulteto dekanas, 1975–1987 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektorius. 1985 m. V. Jakelaičiui suteiktas profesoriaus vardas.

V. Jakelaitis – iškili Lietuvos kultūros asmenybė, nuolat besirūpinanti Lietuvos kultūrinio paveldo, etninių tradicijų išsaugojimu, Mažosios Lietuvos kultūros, lietuvininkų tautinės savimonės tradicijų puoselėjimu. Profesorius įdėjo daug triūso atstatant Tolminkiemio bažnyčią, plečiant Klaipėdos kraštotyros muziejų. V. Jakelaitis buvo vienas tų, kurie inicijavo Klaipėdos Jūrų muziejaus ir Laikrodžių muziejaus steigimą bei kariliono atsiradimą Klaipėdoje. Jis – vienas iš dainų švenčių organizatorių.

Keturiolika metų (1973–1987 m.) paženklinti V. Jakelaičio reikšmingo buvimo Klaipėdoje ženklu. Jo įvairiapusė kūrybinė veikla ne tik padėjo pagrindą dabartiniam Klaipėdos universiteto Menų fakultetui, suteikė impulsą Humanitarinių mokslų fakultetui suformuoti, bet ir humanizavo miesto kultūrinį gyvenimą.

1973 m. pradėjęs vadovauti Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos Muzikos fakultetui, V. Jakelaitis rūpinosi pedagogų kolektyvo formavimu, studentų skaičiaus augimu ir fakulteto infrastruktūros plėtra. Jam vadovaujant 1974 m. buvo baigta Koncertų salės rekonstrukcija, salėje pastatyti čekų firmos „Riegel Kloss“ vargonai, kūrėsi naujos katedros, mokomosios laboratorijos ir specializuotos auditorijos.

Visada siekti meninės kokybės, nebijoti sunkumų ir išbandymų – šiuos principus  prorektorius V. Jakelaitis įskiepijo daugeliui pedagogų ir studentų. Daugybė fakulteto absolventų – meninių kolektyvų vadovų, atlikėjų, mokytojų, pasklidusių po visą Lietuvą bei pasaulį ir sėkmingai besidarbuojančių kultūros baruose – tai ir didelio bei giliai prasmingo V. Jakelaičio darbo vaisiai.

Prof. V. Jakelaičio asmenybės žavesys, diplomatija, gebėjimas matyti plačiai ir toli į priekį leido padėti tiek materialinius, tiek dvasinius pamatus aukštajai kultūros ir meno mokyklai, padėjo sukurti ar atgaivinti ne vieną kultūros židinį, suaktyvinti kultūrinį gyvenimą ne tik Klaipėdoje, bet ir Vakarų Lietuvos regione.

V. Jakelaitis išleido 13 knygų, parašė daugiau nei 400 straipsnių.

1997 m. apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu; 1998 m. jam suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas.

Už plačią kultūrinę, akademinę veiklą ir nuopelnus Lietuvos kultūrai, ypač Vakarų Lietuvai, Klaipėdos miestui ir Klaipėdos universitetui, prof. Vytautui Jakelaičiui Menų fakulteto taryba siūlo suteikti Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Negalią turintiems klaipėdiečiams – daugiau galimybių lankytis kultūros renginiuose
    Negalią turintiems klaipėdiečiams – daugiau galimybių lankytis kultūros renginiuose

    Klaipėdos savivaldybė siekia sukurti patrauklesnes sąlygas negalią turintiems gyventojams lankytis miesto kultūros įstaigose. Tarybai pritarus, tokie asmenys visų savivaldybės kultūros įstaigų renginiuose galės lankytis nemokamai. Tokią pačią le...

  • Paluckas sureagavo į Neringos mero siūlymą statyti tiltą į Kuršių neriją
    Paluckas sureagavo į Neringos mero siūlymą statyti tiltą į Kuršių neriją

    Neringos merui iš naujo keliant idėją pastatyti tiltą į Kuršių neriją, premjeras Gintautas Paluckas tikina šiai idėjai nepritariantis. Anot jo, tai nebūtų racionalus sprendimas. ...

  • Klaipėdoje – ažiotažas dėl eglutės
    Klaipėdoje – ažiotažas dėl eglutės

    Klaipėdiečiai trečiadienį puolė dalintis vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti du vyrai, verčiantys viešoje vietoje eglutę. Žmonės piktinosi, kad vidury dienos kažkas vagia žaliaskarę, tačiau paaiškėjo, kad kalėdinę eglutę i&...

  • Klaipėdos savivaldybė parlamentarams suteiks patalpas
    Klaipėdos savivaldybė parlamentarams suteiks patalpas

    Trims Seimo nariams – „valstietei“ Ligitai Girskienei, konservatoriui Audriui Petrošiui ir „aušrietei“ Daivai Petkevičienei, išrinktiems vienmandatėse uostamiesčio apygardose, savivaldybė planuoja suteikti...

  • Rebusas – dėl pinigų
    Rebusas – dėl pinigų

    Uostamiestyje nuo kovo uždaromas Informacijos centras migrantams. Centro atstovai aiškina, kad finansavimas stringa, o gaunamų lėšų neužtenka net algoms. Klaipėdos savivaldybės vadovai akcentuoja, kad lėšas skiria ne algoms, o tink...

  • Danės upės krante netrukus užvirs darbai
    Danės upės krante netrukus užvirs darbai

    Danės upės krante ties Botanikos sodu netrukus užvirs darbai, pranešė Klaipėdos savivaldybė. Siekiant apsaugoti nuo griūties, upės šlaitas bus tvirtinamas – įrengiamas apsauginis įlaidas ir formuojama laikanti atraminė sienutė. ...

  • Prie paviljono – sulūžęs suoliukas
    Prie paviljono – sulūžęs suoliukas

    Uostamiestyje prie Klaipėdos energijos stotelės paviljono – sulūžęs suoliukas. Nors čia autobuso laukiantiems keleiviams tai nėra didelė problema, kadangi paviljone yra dar vienas suoliukas, tikimasi, kad sulūžęs bus arba pašalintas, ar...

  • Gitaristas Lukas Isaak: muzika mane lydi nuo gimimo
    Gitaristas Lukas Isaak: muzika mane lydi nuo gimimo

    Uostamiestyje studijuojantis ir muzikuojantis Vokietijoje gimęs ir užaugęs lietuvių kilmės gitaristas Lukas Isaak šiltai priimamas klaipėdiečių. Lukas savo koncertuose žavi ne tik talentu ir įstabiais klasikinės gitaros muzikos garsais, bet i...

  • Klaipėdos apšvietimo atnaujinimas: pirmasis žingsnis žengtas
    Klaipėdos apšvietimo atnaujinimas: pirmasis žingsnis žengtas

    Klaipėdos miesto savivaldybės valdoma bendrovė UAB „Klaipėdos paslaugos“ prižiūri ir aptarnauja beveik 22 tūkst. miesto šviestuvų. Tačiau tik pusė jų – naujos kartos ekonomiški LED šviestuvai. Modernizuoti vis...

  • „Orlen Lietuva“ skystuosius energijos išteklius Klaipėdos terminale kraus dar bent trejus metus
    „Orlen Lietuva“ skystuosius energijos išteklius Klaipėdos terminale kraus dar bent trejus metus

    Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ įmonė Lietuvoje dar bent trejiems metams sudarė sutartį su skystųjų energijos produktų terminalo Klaipėdoje valdytoja „KN Energies“, per „Nasdaq“ biržą antradienį prane&scaron...

Daugiau straipsnių