Klaipėdos mieste per daug ugdymo įstaigų?

Ar Klaipėdai reikia atskiros mokyklos sportinių gabumų turintiems vaikams? Ar kasmet mažėjant vaikų skaičiui uostamiestyje nėra per daug mokyklų-darželių?

Tokiomis ir panašiomis temomis šiuo metu diskutuojama su pedagogais, tariantis dėl Klaipėdos švietimo tinklo pertvarkos artimiausiems keturiems metams. Šiais metais bus baigtas įgyvendinti pirmasis švietimo įstaigų pertvarkymo etapas, užtrukęs aštuonerius metus.     

Klaipėdos švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė kaip spręstinas problemas įvardijo laisvų vietų trūkumą 1,5 metų vaikams darželiuose, atskiros jaunimo mokyklos poreikį uostamiestyje.

Mūsų regione taip pat nėra socializacijos centro, kur siunčiami mokymosi motyvacijos neturintys vaikai. Tad tokie klaipėdiečiai važiuoja į kitus miestus.

Svarstoma, ar šiaurinėje miesto dalyje nereikėtų įkurti progimnazijos, kur sustiprintai būtų dėstomi gamtos ir tikslieji mokslai.

Diskutuojama ir dėl atskiros mokyklos sportinių gebėjimų turintiems vaikams. Ar reikėtų steigti atskirą mokyklą ar pakaktų ir tokios pakraipos skyriaus vienoje iš mokyklų? Pasak L.Prižgintienės, šiuo metu tokia užklausa pateikta mokyklų vadovams.

Jei būtų pritarta dėl tokios mokyklos kūrimo Klaipėdoje, būtų specialiai formuojamas mokytojų kolektyvas. Jiems turėtų būti mokama didesnė alga. Panevėžiečiai įsteigę atskirą sporto mokyklą, vėliau šios idėjos atsisakė.   

Vedėja pastebi, kad mažėjant mokinių skaičiui kasmet kyla klausimų dėl netolygaus mokyklų užimtumo. Svarstoma, ar reikėtų atsisakyti kokios nors mokyklos, ar tik sumažinti mokinių skaičių klasėse.

Problemų kyla dėl Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro iškėlimo iš uosto rezervinės zonos. Šiuo metu viena iš svarstomų galimybių – centrą perkelti į I-os specialiosios mokyklos patalpas. O dalį šios mokyklos auklėtinių perkelti į ištuštėjusias patalpas Baltikalnio gatvėje, kur anksčiau mokėsi Vydūno mokyklos pradinukai. Įsikurti šiame pastate, pasak L.Prižgintienės, pageidautų ir privati mokykla „Vaivorykštės takas“, taip pat svarstoma galimybė čia įkurdinti kurčiuosius.

Diskusijų objektu taps ir pagrindinių mokyklų ir progimnazijų santykis. Ar visos pagrindinės mokyklos turėtų tapti progimnazijomis ar vis dėlto turėtų likti kelios mokyklos kaip tarpinis variantas. Šiuo metu Klaipėdoje yra 11 pagrindinių mokyklų ir 8 progimnazijos.

Klaipėdoje taip pat svarstoma galimybė įgyvendinti nuotolinio mokymo idėją. Kol kas Lietuvoje tokiu būdu moko vienintelė Ozo mokykla Vilniuje.

Nuotoliniu būdu būtų mokomi negalintieji mokyklos lankyti vaikai dėl sveikatos bėdų, emigrantai, pageidaujantys mokytis lietuviškoje mokykloje. Vien pastarųjų susidarytų apie 200.

Teigiama, kad nuotolinis mokymas padėtų išspręsti tuštėjančių mokyklų problemą ir mažėjančius mokytojų krūvius. Tačiau gana brangi programinė įranga, mokytojų mokymai ir reikalingos atitinkamos patalpos pristabdo idėjos įgyvendinimą. Svarstoma, ar tokia idėja Klaipėdoje pasiteisintų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vilius

Vilius portretas
Nereikia tų išsigalvotų ugdyklų, vaikus teugdo motinos ir tėvai. O mokyklos turi mokyti, kaip nuo seno.

vesta

vesta portretas
reiketu pensininkes direktores atleisti jos tai masto sovietiniu mastymu.kai kurios neleidzia jauniems pedagogams iniciatyvos rodyti kritikuoja apie naujoves tai tyliu nesidomi kompiuterio tur but nemoka ijungti.is vis butu gerai viena direktore dviem ugdymo istaigom

piliete

piliete portretas
gal reiktu paskaiciuoti kiek miestui atsieina pietineje dalyje esancios pustustes mokyklos. Vietoj nauju reiktu galvoti ir apie mokyklu jungima, biurokratinio aparato mazinima ne tik mokyklose, bet ir svietimo skyriuje. Mokiniu Klaipedoje dvigubai maziau, o biurokratu tik daugiau. Kaip cia suprast? Kur dingo jusu pilietiskumas ir atsakingumas pries savo tauta bei valstybe? Suprantame, kad politikai nori tik populistiniu sprendimu, taciau su tokiu mastymu labai greitai valstybe nuskandinsit.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių