Nuo šildymo sezono oficialios pradžios uostamiestyje praėjo pusantros savaitės iš gyventojų vis sulaukiama skundų. Vieni klaipėdiečiai skundžiasi, jog jų butuose per šilta, kiti – per šalta.

Problema – seni mazgai

Nidos gatvė 40C name gyvenanti klaipėdietė tvirtino, jog jos bute per šilta. Anot moters, dieną kambaryje būna 26 laipsniai šilumos. Su tokiomis problemomis teigė susiduriantis ir S.Daukanto gatvės 25 namo gyventojas.

„Radiatoriai per karšti. Tenka ne tik langus, bet ir balkoną atsidaryti. Nesuprantu, kodėl taip reikia šildyti. Lauke juk 10 laipsnių šilumos, saulė šildo. Kodėl negalima sumažinti šilumos? Juk mokėti daug reikės jau už spalį. Pranešame, bet šilumos niekas nesumažina“, – teigė Nidos gatvės gyventoja.

Sulaukiama ir pranešimų, kad butuose radiatoriai praktiškai nešyla, nors šildymo sezonas prasidėjęs.

Klaipėdos savivaldybės Būtų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tvirtino, jog daugiausia rūpesčių kyla namuose, kuriuose yra senos šildymo sistemos. Problemų pastatuose, kur įrengtas automatinis šilumos mazgas, reaguojantis į oro temperatūrą ar butuose reguliuojami radiatoriai, nekyla.

„Prižiūrėtojai namuose, kur įrengti seni šilumos mazgai, turėtų sureguliuoti šilumos tiekimą pagal poreikius, tačiau kai kuriais atvejais to padaryti neįmanoma“, – komentavo A.Gaižutis.

Sklendėmis nepareguliuosi

Anot įmonės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo departamento direktoriaus Leonardo Jokubausko, per daug radiatoriai šyla tuose namuose, kur nėra modernizuoti šilumos mazgai.

„Žmonės yra įsitikinę, kad šilumos ūkio prižiūrėtojai tokius įrenginius gali reguliuoti sklendėmis. Tačiau tai tik savęs apgaudinėjimas. Jei reguliuosi šilumą su sklendėmis, pusė namo šils, o kita – ne. Atsukęs ar prisukęs šį įrenginį nieko neprireguliuosi“, – aiškino L.Jokubauskas.

Anot vadovo, daugiausia namai yra peršildomi pavasarį ar rudenį, kada yra pereinamasis laikotarpis, kai lauke dar vyrauja teigiama temperatūra, o sistema nėra pilnai užpildyta.

„Nepaisant, jog lauke pakankamai šilta seni elevatoriniai šilumos mazgai praleidžia tokį pat vandens kiekį vandens. Šilumos ūkio prižiūrėtojai nelabai ką gali ir padaryti. Automatizuoti šilumos mazgai reaguoja į oro temperatūrą. Agituojame žmones įsirengti šiuos prietaisus“, – teigė direktorius.

Klaipėdoje automatizuoti šilumos mazgai yra įrengti apie 53 proc. daugiabučių namų. Šie žmonės sutaupo 20 proc. energijos nei besinaudojantys senais šilumos mazgais.

Nepatenka į butus

Radiatoriai butuose gali nešilti ir dėl to, jog nėra nuorinta šildymo sistema. L.Jokubausko teigimu, mažiausiai rūpesčių kyla tokiuose namuose, kur tą galima padaryti užlipus į techninį, negyvenamą aukštą.

Namuose, kur reikia patekti į gyventojų butus ir ten nuorinti radiatorius, problemų neišvengiama. Patekti pavyksta ne į visus butus, o dėl šios priežasties kenčia visas namas.

„Įspėjame gyventojus, kad šie išsiaiškintų, kas gyvena viršutiniuose aukštuose, ar niekur nežada išvažiuoti, kam paliks raktus, kad būtų galima nuorinti sistemą. Tą galėtų padaryti ir patys žmonės, bet tokiu atveju gali kilti problemų. Yra radiatorių, kurių kraneliai užrūdiję. Pajudinus juos, galima užpilti apatinius aukštus. Jei yra galimybė, geriau išsikviesti specialistus“, – teigė vadovas.

Jei butuose nešyla radiatoriai, gyventojai turi kreiptis į šilumos ūkio prižiūrėtoją. Šilumos tiekėjas šiuo atveju problemos neišspręs. Nežinantieji, kas prižiūri šilumos ūkį ar nesulaukę iš jo pagalbos, turi kreiptis į namų valdas.