Kad šiluma žiemą būtų pigesnė

Kauniškė bendrovė „Kauno energija“ pirmauja Lietuvoje tarp šilumos tiekimo įmonių pagal gautas iš ES struktūrinių paramos fondų lėšas, skirtas šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemoms modernizuoti ir atnaujinti.

Šilumos kainos formulė

Lietuvos mastu kauniečiai moka vidutinišką kainą už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį. Ši kaina priklauso nuo įvairių faktorių, iš kurių pagrindiniai yra šie: kuro, reikalingo reikiamos temperatūros vandeniui pagaminti, kainos, vamzdyno, kuriuo tiekiamas termofikacinis vanduo, būklės.

Net 70 proc. kauniečiams centralizuotai tiekiamos šilumos kainos sudaro termofikaciniam vandeniui pašildyti reikalingo kuro kaina. Beje, „Kauno energija“ 95 proc. šilumos energijos gamina ne pati, o perka iš Kauno termofikacinės elektrinės, kurioje kainos už dujas, kaip žinia, yra aukštokos. Tad „Kauno energija“, siekdama mažinti tiekiamos šilumos savikainą, atnaujina senus ir tiesia naujus šilumos tiekimo tinklus.

„Mums pavyko atsiriekti nemažą ES regioninės plėtros fondo lėšų dalį savo šilumos tiekimo sistemos rekonstrukcijos projektams įgyvendinti. Pernai pavasarį Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikėme penkias paraiškas šilumos trasų rekonstrukcijos projektams vykdyti. Trys iš jų buvo patvirtinti ir pradėti įgyvendinti pernai, o štai šiemet įvykdyti du kiti projektai: rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai V.Krėvės prospekte nuo 82A iki 118H namo bei nutiesta nauja šilumos tiekimo trasa A.Juozapavičiaus prospekte nuo 23A iki 90 namo. Taigi, visos penkios bendrovės paraiškos buvo patvirtintos ir projektai pagal jas yra vykdomi“, – aiškino bendrovės „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.

„Na, ir kas mums iš to?“ – paklaustų maža ką apie šilumos tinklų rekonstrukcijos ar naujų vamzdynų tiesimo reikšmę išmanąs kaunietis.

Kad žolė nebežaliuotų žiemą

Tad „Kauno energijoje“ pasidomėjome, kodėl buvo nuspręsta šiemet rekonstruoti šilumos tinklus V.Krėvės prospekte ir tiesti naujus – Žemuosiuose Šančiuose. Kokią naudą tai atneš šilumos ir karšto vandens vartotojams ir kokia ES finansinio indėlio reikšmė, vykdant šiuos projektus.

Bendrovės generalinis direktorius dr. Rimantas Bakas nedvejodamas teigė, kad įmonė jokiu būdu vien savo lėšomis nepajėgtų vos per kelerius metus įgyvendinti penkis stambius projektus, kurių vertė siekia daugiau nei 37 mln. litų. Tik esant ES struktūrinių fondų finansinei paramai įmanoma atlikti tokius didelius kapitalinius darbus. Visi jie bus įgyvendinti per 3 metus.

Vien V.Krėvės prospekte šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos darbų vertė siekė beveik 12,3 mln. Lt (be PVM). Pusę šios sumos sudarė ES Europos regioninės plėtros fondo paramos lėšos, o likusią dalį „Kauno energija“ pridėjo iš savo ir skolintų lėšų. Šis projektas yra ypač svarbus miestui. Vien tik dėl to, kad šia magistrale šiluma tiekiama iš elektrinės visam miestui. Ją galima palyginti su butelio kaklu, per kurį įpilamas vanduo. Ši magistralė yra daugiausiai apkrauta tiek žiemą, tiek ir vasarą.


V.Krėvės prospekte šilumos tiekimo trasos atnaujinimo darbus „Kauno energija“, siekdama užtikrinti kokybišką ir patikimą šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis bei mažiausią aplinkos taršą, paklojo naują, pramoniniu būdu izoliuotą beveik 1,4 km ilgio 800 mm skersmens vamzdyną. Naujai klojamų vamzdžių dydis ne tik stebino praeivius, bet jų pažiūrėti buvo netgi atvežami ir studentai.

Šiuo metu jau baigiama tvarkyti darbų metu sugadinta aplinka. Užbaigus šį projektą, skaičiuotini šilumos nuostoliai atnaujintuose tinkluose, palyginus su buvusiais, turėtų sumažėti net 73 proc. (Apie buvusius šilumos nuostolius bylodavo žiemą virš termofikacinio vandens vamzdynų kai kur žaliuodavusi žolė.) Mažindami šilumos nuostolius lauko tinkluose, „Kauno energija“ taupo energijos išteklius ir sąnaudas termofikaciniam vandeniui tiekti, mažina jo kainą vartotojams.

Pirmoji nauja šilumos trasa

Šią vasarą Žemuosiuose Šančiuose, A.Juozapavičiaus prospekto beveik pusantro kilometro atkarpoje keliems mėnesiams buvo sutrikdytas įprastas automobilių eismas, tačiau tai nesukėlė didelių nepatogumų vairuotojams – naujos šiluminės trasos tiesėjai pasistengė darbus rikiuoti taip, kad automobiliai galėtų važiuoti bent viena kryptimi.

„Naujoji termofikacinio vandens, teikiančio šilumą pastatams, trasa paklota nuo A.Juozapavičiaus per. 23A iki 90 namo. Nors darbai jau seniai pabaigti, tačiau tikrąja jų pabaiga reiktų laikyti momentą, kai bus išjungta senoji vietinė Šančių katilinė, neprijungta prie centralizuotų šilumos tinklų, o šiluma tiek esamiems, tiek visiems būsimiems Žemųjų Šančių mikrorajono šilumos vartotojams bus pradėta tiekti centralizuotai iš integruoto miesto tinklo.

Beje, tai pirmoji nauja šilumos tiekimo trasa Kaune per visą nepriklausomybės laikotarpį. Iki šiol visos šilumos tiekimo trasos buvo tik rekonstruojamos arba remontuojamos“, – pabrėžė „Kauno energijos“ Ekonomikos ir planavimo skyriaus vadovė Loreta Miliauskienė.

Anot bendrovės generalinio direktoriaus dr. Rimanto Bako, A.Juozapavičiaus prospektas naujai šilumos tiekimo trasai parinktas todėl, kad šiame mikrorajone veikusi vietinė katilinė labai teršė orą, o senas vamzdynas kėlė daug rūpesčių juos prižiūrintiems žmonėms, didino šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudas, mažino tiekimo efektyvumą.

Nutiesti naująją trasą kainavo apie tris milijonus litų. Pusę šios sumos skyrė ES regioninės plėtros fondas, o kitą dalį finansavo pati „Kauno energija“.

„Mūsų bendrovės veiklą lyginčiau su degalinės darbu. Degalinė turi užtikrinti, kad vairuotojai joje visada gautų degalų ir būtų patenkinti jų kokybe, o jau į kokio – seno ar modernaus – automobilio baką jie pils benziną ar dyzeliną – jau pačių vairuotojų reikalas. Nuo to priklausys degalų sąnaudos. Tad ir galutinė kaina už šilumą senuose pastatuose gali būti net 7 kartus didesnė nei moderniuose“, – pastebėjo Ū.Staselka.


Šiame straipsnyje: Europa Kauno mieste

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių