Iš karto po teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo pareigūnai ne tik turėjo duomenų, kad tai galėjo padaryti kaunietis Drąsius Kedys, bet ir tai, kokiu ginklu galėjo būti padarytas nusikaltimas.

Tai teisme antradienį sakė liudytoju apklaustas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojant į įvykius Kaune, kai buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė, liudytojais apklausė penkis asmenis, kurių tuomet eitos pareigos susijusios su vadinamosios pedofilijos bylos ar nužudymų bylų tyrimu.

Byloje kaltinami buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.

„Vėl tęsiamas sindromas, kad Kauno pareigūnai blogai dirba, liūdna ir apgailėtina dalyvauti tokiame procese“, - pradėjo savo liudijimą K.Betingis. Jis sakė „net juodžiausiame košmare“ neįsivaizdavęs, kad teks liudyti tokiame procese.

Jis sakė po teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymo 2009 metų spalį, vyriausybiniu telefonu sulaukęs prokurorų iš Vilniaus skambučio, ir konkretaus klausimo, apie ginklą, kuriuo galėjo būti nušautas teisėjas. Skambinęs prokuroras nurodė, kad tai galėjo būti perdirbtas pistoletas IŽ su duslintuvu. K.Betingis sakė negalįs tiksliai prisiminti, kas skambino iš Vilniaus prokurorų, tačiau minėjo apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus ir generalinio prokuroro pavaduotojo Vytauto Barkausko pavardes, ir esą informacija galėjo būti gauta iš policijos.

K.Betingis sakė, kad tuo metu šia informacija labai apsidžiaugė, nes suprato, kad nusikaltimas bus greitai išaiškintas.

„V.Barkauskas (tuometinis generalinio prokuroro pavaduotas - BNS) ar dar kažkas klausė, ar ne toks ginklas panaudotas įvykio vietoje. Įvykio vietoje buvę kriminalistai man atsakė, kad galėjo būti tas ginklas. Atsakymas (skambinusiojo - BNS) buvo toks, kad D.Kedys ieškojo tokio ginklo. D.Žukausko (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo - red.) buvo klausiama, kur D.Kedys yra. Atsakymas buvo toks, kad mes tos bylos nekontroliuojame - tuo klausimu užsiima arba Vilniaus (prokuratūros) arba (policijos) departamento pareigūnai“, - teismui sakė K.Betingis.

K.Betingis sakė tuo metu labai stebėjosi, kad tik po nužudymo, dar gerai neapžiūrėjus įvykio vietos, jau žinoma, koks ginklas galėjo būti panaudotas.

„Jokios faktinės informacijos, kad D.Kedys ruošėsi vykdyti nužudymą, iki nužudymo dienos nebuvo visiškai“, - tvirtino K.Betingis.

Kauno apygardos prokuratūros vadovas sakė, kad teisėjui J.Furmanavičiui buvo šauta ir į galvą, tai buvo kontrolinis šūvis.

„Apie aštuoni šūviai ir kontrolinis šūvis į galvą. Užsakytas nužudymas, normalus pilietis niekad ginklo nenaudojęs taip pasielgti negalėjo. Tam, kad kontrolinį šūvį paleistum reikia stiprius nervus turėti, gal kerštas už profesinę veiklą“, - sakė K.Betingis, prisiminęs, ką mąstė netrukus po teisėjo nužudymo.

Ankstesniame posėdyje buvęs Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotas Irmantas Mikelionis, dabar dirbantis Generalinėje prokuratūroje, pareiškė, kad prokuratūrai buvo žinoma, jog rengiamasi nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją J.Furmanavičių.

Pasak I.Mikelionio, 2009 metų rugsėjį įvyko pokalbis tarp jo ir vyriausiojo apygardos prokuroro Ramučio Jancevičiaus. Pasak liudytojo, R.Jancevičius informavo, kad pas jį buvo atvykęs tuometinis Policijos departamento pareigūnas T.Ulpis ir pateikė informaciją apie D.Kedį.

„Jis paminėjo, kad T.Ulpis informavo, jog D.Kedys rengiasi ar planuoja nužudyti J.Furmanavičų, kažkas iš asmenų turi šaunamąjį ginklą, ieškomas žmogus nužudymui įvykdyti. Visų detalių neatsimenu. R.Jancevičius pasakė, kad visa informacija perduota prokurorui Nerijui Bieliauskui“, - liudijo I.Mikelionis.

K.Betingis liudydamas teismui taip pat pasakojo, kad 2009 metais prokuratūra nagrinėjo abiejų šalių - tiek vaiko motinos, tiek tėvo šeimos skundus.

2009 rugpjūtį prokurorus pasiekė vaizdo įrašas. K.Betingis sakė, kad iš karto konstatavo, kad tai yra montažas ir jis turi būti ištirtas.

Pasak Kauno apygardos prokuratūros vadovo, Kedžio artimieji rodė iniciatyvą, kad byla, kokia yra, būtų atiduota teismui.

„Aš dėjau pastangas, kad būtų toliau tiriama. Mėnesiui išėjau atostogų, byloje buvo paskirta ekspertizė. Rugpjūtį atėjo žinia, kad byla patikrinimui turi būti perduota Generalinei prokuratūrai. Nutarėme, kad pabaigus psichologinę ekspertizę, byla bus perduota Generalinei prokuratūrai. Prokurorai dirbo tik atsakinėdami į šalių skundus, o buvo teigiama, kad Kauno pareigūnai neįsiklauso į skundus. Vėliau skunduose atsirado ne tik D.Kedžio dukra, bet ir Naruševičienės“, - sakė prokuroras K.Betingis.

Pasak K.Betingio, iš karto po teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymo, kažkas spėjo įspėti V.Naruševičienę, kad ji ieškotųsi saugios vietos. Jai galėjo spėti paskambinti arba pareigūnai arba sesuo L.Stankūnaitė. Manoma, kad D.Kedys ją užklupo jau susiruošusią pasišalinti.

Pasak Kauno apygardos prokuratūros vadovo, duomenų, kad V.Kedys priklausytų nusikalstamam susivienijimui nebuvo, tačiau buvo duomenų kad jis bendrauja, kad jis gali palaikyti ryšius su nusikalstamomis struktūromis. L.Stankūnaitė suteikė informacijos, kad jis vartojo narkotikus.

Kadangi po nusikaltimo buvo užuominos apie D.Kedį ir netgi jo ginklą, K.Betingis sakė, kad tuo metu galvojo, kad tuoj bus viskas nusikaltimas išaiškintas.

„Nebuvo žinoma, kur D.Kedys, nežinoma, kur kiti jo skunduose įvardinti asmenys. Susisiekiau su A. Smolsku (Kauno apygardos teismo teisėju -BNS), kad Neringa Venckienė sužinotų, kur yra jos brolis. Paaiškėjo, kad ji Molėtuose mokymuose. Jos atsakymas - rytą išėjo, nežinau, maždaug atstokit, negaliu padėti. Tada ėmėme aiškintis, kur jos vyras Aidas Venckus. Įvykio vietoje buvęs Kauno apygardos saugumo vadovas Egidijus Storpirštis pasakė, kad nekelia telefono, tačiau jo automobilis stovi Juodkranteje ar Klaipėdoje. Policijos pareigūnai ieškojo tų, kuriuos D.Kedys labiausiai koneveikė skunduose. Kai kuriuos pareigūnai surado ir įspėjo. Dvi akivaizdžios versijos - tai galėjo galbūt D.Kedys padaryti arba kažkas užsakytas - profesionaliai, kaip nusikalstame pasaulyje, buvo sušaudytas teisėjas“, - beveik ketverių metų senumo įvykius teisme prisiminė prokuroras.

K.Betingis mano, kad, pareigūnai, kurie turėjo informacijos apie D.Kedžio planus ir ginklo ieškojimą, jam, kaip apygardos prokuratūros vadovui, turėjo ją pranešt, pasakyti, ką žino, Jis įstikinęs, kad policija disponavo informacija apie ginklą ir galimus D.Kedžio veiksmus.

K.Betingis įsitikinęs, kad prieš teismą stoję Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai nuslėpdami informaciją, jog dar prieš žudynes D.Kedys ieškojo ginklo, „žaidė dvigubus žaidimus - iš pradžių esą jie manė, kad po žudynių prie Vilniaus jiems pavyks surasti D. Kedį ir už labai gerą darbą jie gaus valstybinius apdovanojimus“.

"Kai tai nepavyko, suveikė bailių sindromas ir kaltinamieji esą dabar bijo prisipažinti, kad tinkamai neatliko pareigų. Kaip ten bebūtų, sunku kalbėti, bet gėdinga tokią situaciją šiandien matyti', - teismui sakė K.Betingis.