Šiomis dienomis vaikštinėjant Klaipėdos senamiesčiu galima stebėti keistą reiškinį - klaipėdiečiai stoviniuoja prie vitrinų, stebeilydamiesi ne į parduotuvių reklamuojamas prekes, o į languose įsikūrusius intriguojančius meno kūrinius.

Daugiau informacijos

Tai trečiadienį uostamiestyje startavusio naujo „Kultūrpolio“ meno projekto „Daugiau informacijos” provokacija. Gerai pažįstamose, bet laikinai „išnykusiose“ vietose, kur anksčiau buvo parduotuvės, o pastaruoju metu kabojo skelbimai „Parduodama“ arba „Išnuomojama“, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras vėl įžiebė šviesas. Jos virto penkiomis naujomis ekspozicinėmis erdvėmis - visą parą veikiančiomis meno galerijomis.

Prie „Kultūrpolio“ iniciatyvos - atgaivinti senamiestį menu, suteikti daugiau informacijos verslui apie meną, menui - apie verslą ir visuomenei - apie menininkus - prisijungė ir Klaipėdos apygardos teismo rūmai (Herkaus Manto g. 26), kur eksponuojama Anatolijaus Klemencovo instaliacija „Įkvėpimo vienetas - 1 KLEMAS”.

Žiupsnelis grotesko

Pasak humoro jausmo nestokojančio dailininko, „1 Klemas“ - sąlyginis įkvėpimo vienetas, išmatuojamas itin pučiant savo ego, reklaminius ir kitokius būties burbulus. „Visa ko pradžia - nedrąsus bandymas sukurti KAŽKĄ. To KAŽKO įtikinančio kūrimas dažnai įgauna groteskiškos kančios formas“, - apie savo kūrinio idėją kalbėjo A.Klemencovas.

Herkaus Manto g. 18 pastato languose įsikūrė Monikos Žaltauskaitės-Grašienės „Odos paveikslai“. Juose autorė išryškina kūno raukšlėtas galūnes - kulną, kelią, alkūnę...

O Herkaus Manto g. 3/28 namo „akyse“ - Rolando Marčiaus autoportretai ir merginos portretų tapybos ciklas. Drobėse užfiksuota tam tikra emocinė būsena, kai žmogus panyra į savianalizę, bet kartu atitrūksta nuo savęs.

Sukėlė reakciją

Šokių mokyklos „Coda“ (Liepų g. 2) lange sėdi moteriškomis kojinėmis apmautas plastiškas Jūratės Kazakevičiūtės kūrinys „Moteris skruzdė“ - žnaibosi siurrealizmu ir net šiurpuliu, pereinančiu per nugarą. Teko matyti, kaip pro šalį ėjusi porelė dėl jo „išsiskyrė“ - moteris nužingsniavo toliau, o vyriškis, praėjęs prošal, sulėtino žingsnį, paskui grįžo ir ilgokai iš visų įmanomų pusių apžiūrinėjo šį meno objektą.

Akivaizdu, žmonėms tai staigmena, daugeliui sukelianti nuostabą. Vienų reakcija - mąsli, kitų - linksma, žaisminga, siurrealistinė.

Siurrealizmas nepastebimai persikėlė ir į Tiltų g. 7. Ten praeivių žvilgsniai varsto Živilės Muraškienės ir Jūratės Kazakevičiūtės minkštosios skulptūros instaliaciją „Žinia iš praeities“. Ji sukurta pagal žymios anglų siurrealistės Leonoros Carington paveikslą „Aš, kaip žinios nešėja, pasukau gilyn“.

„Galerijų“ apžvalgą nušviečia ir palaiko degimą penkiose uostamiesčio erdvėse  Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės „Kibiras šviesos“.

Šios „galerijos“ uostamiestyje veiks iki kovo 21-osios. O paskui neišnyks - tik menas jose apsigyvens jau kitas.