Lietuvos aukštojo mokslo menų srities ekspertai, dvi dienas praleidę Karališkoje Škotijos muzikos ir teatro akademijoje bei Glazgo menų mokykloje (Jungtinė Karalystė), dalijosi su kolegomis sukaupta patirtimi ir domėjosi naujausiomis meno edukacijos tendencijomis.

Lietuvos ekspertams, šiuo metu kuriantiems nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, kuris padės suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, įdomiausia buvo susipažinti su vykdomomis studijų programų reformomis. Vizito metu vyko eilė susitikimų su žmonėmis, atsakingais už studijų programų kūrimą bei atnaujinimą, susipažinta su jų patirtimi ir pasiektais rezultatais.

Pasak vienos vizito dalyvių, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Rimos Rimšaitės, Karališkoji Škotijos muzikos ir teatro akademija išskirtinė tuo, kad atidžiai seka visus šiuolaikinio pasaulio (kultūros, visuomenės) pokyčius bei naujoves ir greitai į juos reaguoja, . Šiuo metu čia vykstančios studijų reformos tikslas – rengti specialistus ne tik kaip būsimus menininkus ar meno mokytojus, bet ir kaip aktyvius kūrėjus ir kultūros bei globalios visuomenės lyderius.  

Vizito dalyvių susitikime su studentais buvo pristatytas ir aptartas jų pačių įsitraukimas į vykdomos reformos reikalus. Jie diskutuoja apie tai kaip, ką ir kodėl jie studijuoja, kokių studijų reikia būsimam šiuolaikiniam menininkui, teikia savo pasiūlymus ,. Be dalykinių žinių, kurios svarbiausios būsimam profesionaliam menininkui, buvo išskirtos vadybos, verslumo, kūrybiškumo, socialinių (visuomenės) ir komunikacinių žinios poreikis, lyderystės įgūdžiai. Susitikimuose akcentuota, jog daug kalbamasi apie didelį motyvuoto studento krūvį ir būtinybę protingai pasirinkti, pabrėžta aktyvaus ir diskutuojančio studento vaidmuo ir įtaka studijų kokybei, programos kūrimui, individualių studento gebėjimų išryškinimui ir naujų gebėjimų, kurie gali praversti būsimoje darbo praktikoje, įgijimui (vadybos, verslumo, kitos meno krypties studijų, tarpdisciplininių studijų ir pan.).

Menų krypties dalykinė darbo grupė šį vizitą įvertino kaip labai reikalingą ir naudingą, ruošiant „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ projektą. Tikėtina, kad kai kurie geros praktikos pavyzdžiai ateityje bus taikomi ir Lietuvoje. Tuo tarpu viliamasi, kad sėkmingai įgyvendinus patį projektą ir perėjus prie visoje Europoje vieningos ECTS sistemos, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, ji padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuviškų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą bei jungtinių studijų programų kūrimą.