Vyriausybė nepritaria parlamento Petro Gražulio siūlymams neriboti antstolių skaičiaus ir nustatyti jų paslaugų kainos lubas.

Seimas po pateikimo yra pritaręs tokioms „tvarkiečių“ seniūno P.Gražulio pataisoms.

„Seimo nariai pasiūlė, kad nebūtų ribojamas antstolių skaičius, kad nebūtų nustatomos jų veiklos teritorijos, tai mes šiuo metu pakankamai turime problemų su antstolių instituto veikla ir manytume, kad tokiam liberalizavimui laikas dar neatėjo“, - ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

„Šiuo metu yra būtent ministro sprendimais ribojamas skaičius, nustatomos atitinkamos teritorijos, bandoma užtikrinti tam tikra kontrolė. Jūs žinote, kad nepasitenkinimas antstolių veikla visuomenėje yra pakankamas, todėl manyčiau čia nepataikė Seimo nariai“, - sakė jis.

Patvirtinoje neigiamoje Vyriausybės išvadoje, kurią rengė Teisingumo ministerija, dėstoma, jog valstybei atsisakius reguliuoti antstolių skaičių, antstoliu galėtų tapti bet kuris asmuo, formaliai atitinkantis keliamus reikalavimus, ir dėl to būtų sudėtinga užtikrinti, kad šias valstybės deleguotas funkcijas vykdytų profesionalūs, atsakingi ir sąžiningi asmenys.

„Ribojant antstolių skaičių ir vykdant jų atranką yra užtikrinama, kad antstoliais taptų asmenys, turintys tam būtiną išsilavinimą, dalykines žinias ir asmenines savybes. Taip pat pažymėtina, kad antstolių skaičiaus ribojimas užtikrina vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų atlikimo stabilumą ir nuoseklumą“, - sakoma ketvirtadienį patvirtintoje Vyriausybės išvadoje.

Tuo metu panaikinus antstolių veiklos teritorijas, pasak Vyriausybės, galima pagrįstai tikėtis, kad dauguma antstolių įsikurs apskričių centruose, todėl atokiau nuo šių centrų esančiose vietovėse antstolio paslaugos gali būti sunkiai prieinamos.

Taip pat P.Gražulis pataisomis siūlo nustatyti, kad vykdymo išlaidų dydis negali viršyti 10 procentų nuo išieškomos sumos, tačiau Teisingumo ministerija gali nustatyti mažesnius įkainius. Šiuo metu apskaičiavimo ir apmokėjimo antstoliams tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija ir Lietuvos antstolių rūmais.

„Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas, skatinamas efektyvus išieškojimas ir atsižvelgiama į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį ir vertę, vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių, antstolio profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, sąnaudas. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstą investicijų grąžą, galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus“, - dėstoma Vyriausybės išvadoje.

Vyriausybė pažymi, jog nustačius, kad vykdymo išlaidos negali viršyti 10 procentų nuo išieškomos sumos, toks teisinis reguliavimas gali sukurti situacijas, kai atskirose vykdomosiose bylose iš skolininkų išieškotos vykdymo išlaidos ne tik nepadengs antstolio patirtų sąnaudų, bet išieškotų vykdymo išlaidų nepakaks apmokėti už trečiųjų asmenų šiose vykdomosiose bylose suteiktas paslaugas.

„Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad daugumą vykdymo veiksmų antstoliai atlieka savo sąskaita ir sėkmingo išieškojimo atveju išieškotomis vykdymo išlaidomis padengiamos nesėkmingose vykdomosiose bylose antstolio patirtos išlaidos“, - nurodoma išvadoje.

Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, Lietuvoje veikia 98 antstolių kontoros, kuriose iš viso dirba 118 antstolių.