- Ieva Urbonaitė-Vainienė, www.delfi.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos vyskupai susirūpinę skuba pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir atkreipia dėmesį, jog dokumente siekiama Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinti kitokią lyties sampratą, rašo naujienų portalas delfi.lt.
Ketvirtadienį išplatintame Lietuvos hierarchų kreipimesi pabrėžiama, jog kova su smurtu prieš moteris ir kitus asmenis yra kilnus bei remtinas siekis.
„Deja, deklaruodama teisėtus tikslus, Konvencija remiasi ideologizuotu požiūriu į lytį kaip į socialinį konstruktą, nesutampantį su žmogaus biologine prigimtimi. Pasirašiusi ir ratifikavusi Konvenciją, Lietuva būtų priversta tokią lyties sampratą įtvirtinti mūsų teisinėje sistemoje. Abejotina, ar užkardant smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje reikia keisti lyties sampratą – stinga akivaizdaus pagrindimo, kaip tai prisidėtų prie smurto mažinimo“, - teigiama rašte.
Konvencija Lietuvos teisėje įtvirtintų naujus draudimo diskriminuoti dėl „socialinės lyties“ ir „socialinės lyties tapatybės“ (Konvencijos 4 straipsnis) pagrindus, kurie gali būti interpretuojami plačiai ir nevienareikšmiškai.
Pasak vyskupų, nebuvo paaiškinta, kaip šios nuostatos būtų taikomos praktikoje ir kokias naujas pareigas bei problemas sukurtų valstybės institucijoms, švietimo įstaigoms, verslui ir visai visuomenei.
Lietuvos kultūra ir tradicijos - grėsmė moterims?
Konvencijos 12 straipsnis, greta kitų dalykų, ragina imtis priemonių, „kuriomis būtų skatinami vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčiai siekiant išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą moters nepilnavertiškumo idėja ar stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis“.
Katalikų bendruomenės vadovų įsitikinimu, tokių nuostatų priėmimas sukurtų prielaidas Lietuvos kultūrinę ir religinę tradiciją laikyti nuolatiniu grėsmės moterims šaltiniu. Konvencija lengvai gali tapti patogiu įrankiu siekiantiems marginalizuoti tautos vertybinį pamatą sudarančias moralines nuostatas bei dvasinį paveldą.
Populiarins homoseksualumą ir transeksualumą
Ypatingą dvasininkų susirūpinimą kelia Konvencijos 14 straipsnio nuostatos ją pasirašiusioms šalims uždedančios pareigą įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, nes pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą.
„Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą“, - pabrėžia vyskupai.
Atsižvelgdami į hierarchai ragina atsakingas valstybės institucijas ir aukščiausius pareigūnus nesiimti skubotų veiksmų, kuriais būtų siekiama pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją.
„Neleistina smurto prieš moteris prevenciją paversti pavienių grupių ideologinių tikslų, priešingų tautos savitumui ir gyvybiniams interesams, įgyvendinimo priedanga“, - pabrėžiama Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimesi.
Kokius įsipareigojimus iš tiesų priims Lietuva?
Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, dvasininkų žodžiais, yra nuostatų, kurios kelia rimtų abejonių, ir apie kurias piliečiai iki šiol nėra tinkamai informuoti.
Taip pat nebuvo viešai plačiau paaiškinta, kokius įsipareigojimus Lietuva, pasirašydama šią Konvenciją, prisiims.
Lietuvos katalikų bažnyčios vadovai susirūpinę dėl skubos pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo šiuo, klausimu išsamiai nediskutavus ir nesikonsultavus su visuomene.
D. Grybauskaitė pritaria konvencijai
Viena konvencijos ratifikavimo Lietuvoje iniciatorių Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydama imtis iniciatyvos, kad Lietuva pasirašytų ir ratifikuotų minėtą Europos Tarybos konvenciją dėl smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo.
„Konvencijos ratifikavimas Lietuvoje įgalintų šalies politikus aktyviau spręsti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje problemas, nes Lietuvoje šiuo metu smurtas artimoje aplinkoje dar nėra suvokiamas kaip nusikaltimas, kuris ne tik nepataisomai žaloja žmogaus asmenybę, šeimą, bet ir kelia grėsmę žmogaus gyvybei“, – kreipimesi teigė Seimo narė.
Prezidentės kanceliarijos atsiųstame atsakyme į M. A. Pavilionienės kreipimąsi teigiama, kad D. Grybauskaitė pritaria konvencijos ratifikavimui ir žada reikalauti, kad konvencijos pasirašymas neužtruktų pernelyg ilgai.
Palaimino Europos Tarybos ministrai
Prezidentės nuomone, prisijungdama prie konvencijos ir tuo prisiimdama joje įtvirtintus įpareigojimus, Lietuva ne tik žengtų svarbų žingsnį smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje mažinimo šalyje linkme, bet ir įneštų savo indėlį į šios problemos sprendimą tarptautiniu mastu.
Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo 2011 m. gegužės 11 d. Stambule priėmė Europos Tarybos Ministrų taryba.
Ši konvencija yra sudėtinė Europos Tarybos priemonių dalis skirta kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje bei Europos Tarybos narių teisinių sistemų harmonizavimui. Teigiama, jog konvencijos tikslas - siekti, kad smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje būtų vienodai suvokiamas, o smurto aukos gautų vienodą apsaugą visose Europos Tarybos valstybėse narėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo datą, kada į tarnybą šauks karo prievolininkus1
Nuo kitų metų sausio 2 d. iki gruodžio 31-osios Lietuvoje bus vykdomi šaukimai į privalomąją karo tarnybą. Jų metu pilietinę pareigą atlikti bus pakviesta kone 3,9 tūkst. jaunuolių, praneša Lietuvos kariuomenė (LK). ...
-
Vilniuje ketinama įrengti ramaus eismo zonas
Sostinėje nuspręsta įrengti 14 ramaus eismo zonų. Jose transporto eismas bus ribojamas iki 20-30 km/val, o dviratininkai galės judėti bendrame sraute. Be to, tikimasi, kad šie pokyčiai padės padidinti pėsčiųjų saugumą bei 2-4 decibelais sum...
-
Šiaulių vyskupo pareigas iš E. Bartulio perima D. Trijonis1
Šiaulių vyskupo pareigas iš 75 metų sulaukusio Eugenijaus Bartulio perima šios vyskupijos vyskupas koadjutorius Darius Trijonis, sekmadienį pranešė Lietuvos vyskupų konferencija. ...
-
Atkurtas istorinis Avilių miestelio pavadinimas
Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė pakeisti Avilių II kaimo Zarasų rajone pavadinimą ir vadinti jį istoriniu pavadinimu – Avilių miesteliu. ...
-
Klaipėdoje – kalėdinio kruizo svečiai
Sekmadienį, po pietų, į Klaipėdą užsuko tarp Baltijos jūros uostamiesčių šią savaitę kursuojantis kalėdinis kruizinis laivas. Klaipėda tokio kruizo narių sulaukė pirmą kartą istorijoje. Į uostą atvyko per pusė tūkstančio turistų. ...
-
Apklausa: kai kurie lietuviai pateisina trenkimą partnerei ar žmonai. Kaltas vertimas?8
Trečdalis Lietuvos gyventojų mano, kad kartais trenkti savo žmonai arba partnerei yra priimtina esant tam tikroms aplinkybėms, rodo naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys. ...
-
Plungės Kalėdų eglė sužibo tūkstančiais lempučių
Šį vakarą žmonių pilnoje Plungės Senamiesčio aikštėje sužibo gražuolė žaliaskarė eglė ir kitos kalėdinės dekoracijos, skelbia Plungės rajono savivaldybė. ...
-
Šiauliuose šviečia Kalėdos: įžiebta miesto simboliais padabinta eglė1
2024 m. gruodžio 7 d. Šiauliuose sužibo tradicijomis alsuojanti Kalėdų eglė. Keliolikos metrų aukščio eglę miestui padovanojo Šiaulių rajono gyventojai. Didžiųjų metų švenčių puošmena, padabinta miesto simbolik...
-
Saulės laikrodžio kiemelyje įžiebta pusšimtis eglučių
Šeštadienį, likus 18-ai dienų iki Kalėdų, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje buvo įžiebta net 50 tvarių kalėdinių eglučių, sukurtų pačių klaipėdiečių rankomis. &Sc...
-
Rietave Kalėdų eglę įžiebė iš M. K. Čiurlionio paveikslo atgiję karaliai
Gruodžio 7 d. Rietavo Laisvės aikštėje vykusioje eglutės įžiebimo šventėje, pavadintoje „Karalių pasaka“, dominavo čiurlioniška tematika, skelbia Rietavo savivaldybės administracija. ...