Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo keisti jos sudarymo principus – suteikti galimybę institucijoms deleguoti daugiau narių, be to, atsisakyti burtų procedūros.

„Siūlome svarstyti sudaryti galimybę ir kitoms institucijoms, pavyzdžiui, teismams, policijai, pasiūlyti kandidatus į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius. Be to, siūlytume atsisakyti VRK narių parinkimo burtais, sudaryti galimybę Seimui parinkti kandidatus iš didesnio kandidatų skaičiaus, kartu apsvarstant kandidatus iš tuo metu veikiančios rinkimų komisijos“, – rašoma VRK praėjusių metų veiklos ataskaitoje.

Šiuo metu VRK yra sudaroma iš Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje mandatų gavusių partijų pasiūlytų atstovų, taip pat burtų tvarka išrenkami atstovai nuo teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų.

„Dabartinė tvarka nebeužtikrina sėkmingo kandidato į komisijos narius paskyrimo, neleidžia pratęsti vaisingai dirbančių komisijos narių, paskirtų į komisiją burtais, įgaliojimų ir į komisiją patenka tie kandidatai, kurie neatitiktų Seimo vykdomos atrankos kriterijų“, – teigiama ataskaitoje.

Taip pat VRK siūlo, kad komisijos nariai, išskyrus politinių partijų pasiūlytus, ir komisijos pirmininkas būtų skiriami slaptu balsavimu. Siūloma keisti ir komisijos sudarymo laiką – ne kelis mėnesius prieš rinkimus, kaip šiuo metu, o prieš metus arba po eilinių Seimo rinkimų.

Ataskaitoje teigiama, jog skiriant asmenį VRK nariu būtina, kad jis galėtų visą darbo dieną dirbti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje rinkimų laikotarpiu ir nebūtų suvaržytas darbo kitose darbovietėse bent rinkimų laikotarpiu.

„Vyriausioji rinkimų komisija yra teikusi pasiūlymus dėl to, kad visiems komisijos nariams rinkimų organizavimo laikotarpiu (iki 4 mėn.) būtų suteikta galimybė dirbti visu etatu tik Vyriausioje rinkimų komisijoje ir gauti pajamas tik Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, būti atleistiems nuo savo tiesioginių pareigų ir, pasibaigus rinkimams, turėti garantijas grįžti į ankstesnį darbą. Tokiu būdu būtų sprendžiamas papildomų etatų poreikis rinkimų metu, kuris atsiranda todėl, kad rinkimų organizavimo laikotarpiu Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla yra intensyvesnė“, – rašoma ataskaitoje.

Tuo pačiu tvirtinama, kad kitas būdas su stiprinti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą būtų komisijos sekretoriato etatų skaičiaus padidinimas.

VRK siūlo pokyčių ir apygardų komisijose – kad ši institucija būtų nuolat veikianti, o ne sudaroma išskirtinai rinkimams. Pagal siūlymą, tarp rinkimų komisijai atstovauti galėtų apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, ir tarp rinkimų kiekviena apygardos komisija turėtų 0,25 etato.

„Apygardų rinkimų komisijų pirmininkai galėtų ne tik rengtis rinkimams, bet ir atestuoti asmenis, siekiančius tapti apylinkių rinkimų komisijų nariais, rūpintis apylinkių balsavimo patalpų parinkimu ir parengimu rinkimams, apylinkių ribų tikslinimu. Atlyginimas rinkimų komisijos vadovams neturėtų būti pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis ir turėtų būti atlyginama tik už atlikto darbo laiką bei kompensuotos patirtos išlaidos neviršijant tam skirtų lėšų sąmatos“, – rašoma ataskaitoje.

Apygardų rinkimų komisijose paprastai dirba 600–700 narių.