- Vytautas Dumbliauskas / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva gynybai jau skiria daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau verslas siūlo finansavimą gynybai didinti dar labiau – net iki 6 proc., o pinigų gauti skolinantis. Politikai atkerta, kad verslininkai tiesiog nori gerai pasipelnyti ir vien skolintis neužteks, ateityje teks didinti ir mokesčius.
Vienas amerikietiško tanko šūvis kainuoja kelis tūkstančius eurų. Kad tankai ir artilerija galėtų šaudyti netaupant, reikia milijardų. Lietuvos verslas siūlo gynybai skirti bent 4 proc. BVP. Atliktoje gyventojų apklausoje daugiau kaip du trečdaliai gyventojų pasisako, kad nacionalinis saugumas ir gynyba turi būti politikų prioritetas.
„Išanalizavus tyrimo duomenis, žmonės sako, kad saugumas jiems yra svarbiausias dalykas – svarbiau už pensijas ir kitus dalykus“, – duomenimis dalinosi verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Mūsų pramonininkai taip pat norėtų daugiau ginkluotės gaminti Lietuvoje, tačiau supranta, kad sudėtingą karinę techniką teks pirkti. Jie prieštarauja premjerei Ingridai Šimonytei, kuri sakė, kad net ir turint pinigų nėra ko pirkti, nes ginkluotė greitai nepagaminama.
„Kai kurie Azijos gamintojai galėtų gaminti įrangą, atitinkančią NATO standartus ir patiekti juos mums. O dar geriau būtų kopijuoti lenkus, kurie dalį savo visos ginkluotės gamybos gamintume Lietuvoje“, – siūlė pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Neseniai verslo užsakymu JAV atsargos karininkų analizė parodė, jog norint, kad Lietuva apsigintų, reikia papildomų bent 10 mlrd. eurų.
P. Peleckio / BNS nuotr.
Verslas neslepia, kad ateityje gynybai išties reikėtų skirti net ir visus 6 proc. nuo BVP. Esą mokesčiai jau padidinti, yra ir kitų būdų iš kur gauti gynybai pinigų.
„Kita daug lengvesnė, paprastesnė ir greitesnė metodika ar būdas būtų skolintis. Taip, yra Mastrichto kriterijai, bet ar tu rinksiesi laikytis Mastrichto kriterijų, ar tu rinksiesi savo šalies nepriklausomybę“, – teigė „4 procentai“ valdybos narė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
„Pavyzdžiui, Izraelyje vyksta karas, bet investuotojai iš ten nebėga, nes žino, kad tai šalis, kuri rūpinasi savo saugumu ir tu gali jaustis ten saugus. Tokia pati žinutė turėtų būti siunčiama ir iš Lietuvos“, – pabrėžė verslo konfederacijos prezidentas.
Viena po kitos kylančios verslo iniciatyvos didinti finansavimą gynybai stebina dabartinę opoziciją.
„Verslas elgiasi nelabai atsakingai, nes nori kuo daugiau paimti pinigų, bet loginio paaiškinimo neturi ir nori užbėgti į priekį, nes mato paprasčiausiai garantuotas investicijas, nes tai – valstybės pinigai“, – piktinosi nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.
„Verslo atstovai, kurie ragina skirti daugiau lėšų gynybai, tikrai nėra naivūs ir supranta, kad dalis tų lėšų bus iš tam tikrų mokestinių korekcijų, tai dėl to, manau, suvokia, kad ir jiems patiems teks didesnė kontribucija į gynybos biudžetą“, – kalbėjo NSGK narė Dovilė Šakalienė.
Panašios pozicijos laikosi ir prezidentūra. Esą vien skolintis gynybai ne išeitis, reikės lėšų ieškoti ir didinant mokesčius.
„Žinoma, kad teks daryti viską ir išnaudoti ekonomikos augimą. Turėsime didesnį biudžetą, reikės skolintis, peržiūrinėti mokesčius, kas nebuvo iki galo padaryta“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
P. Peleckio / BNS nuotr.
Lietuva jau ir dabar perka daug naujos ginkluotės. Užsakyta amerikietiška raketinė artilerija „HIMARS“, sraigtasparniai „Black Hawk“. Krašto apsaugos ministras pranešė, kad Lietuva planuoja suformuoti dar du naujus pėstininkų kovos mašinų su vikšru batalionus.
„Ekonomika gerėja, didės pinigų surinkimo kiekis į biudžetą, galėsime pasiskolint 300–500 mln., ką reikštų, kad biudžetas kitais metais galėtų išaugti ir iki 3,5 proc., kaip ir šiais metais nuo 2,8 proc. užaugo iki 3,2 proc.“, – akcentavo Laurynas Kasčiūnas.
Prezidentūra kritikuoja, kad su dviejų pėstininkų batalionų pirkimu valdžia vėluoja.
„Pinigus laikėme metų metus, perkėlinėjome, sprendimo nepadarėme, o per tą laiką kaina pakilo dešimtimis procentų, jeigu ne pusantro karto – tai va taip atsiliekame. Reiškia, kad pristatymo terminai nusikėlė. Nesakau, kad reikėjo tas mašinas tuo metu pirkti, bet tiesiog vėluojančių niekas nelaukia“, – pabrėžė K. Budrys.
Visi naujausi ginkluotės pirkimai valstybės gynimo taryboje bus svarstomi antradienį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trylikos dienų misija: Kaune surinkta parama perduota ukrainiečiams
Daugiau kaip septynios tonos paramos – vilkikas su šiltais rūbais, ilgai galiojančiu maistu, darbo ir remonto įrankiais, energijos šaltiniais bei mikroautobusas su sveikatos priežiūros priemonėmis – pasiekė kovojančius ukraini...
-
Žiema dar pasiliks: sinoptikė pateikė naujausią orų prognozę
Anticiklonas, vardu Elvira II ir III, su sausais, jau ramesniais orais užgulė Skandinaviją, Baltiją ir Rytų Europą, savo paskyroje socialiniame tinkle pranešė sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. ...
-
Nors mokiniai dar laikosi, mokytojų kantrybė jau beveik išsekusi
Paskutinių klasių moksleiviai Justas ir Austėja neslepia – streso lygis tikrai pakilęs. Viskas dėl atnaujintų bendrojo ugdymo programų, kurioms įsisavinti tenka įdėti daug pastangų, praneša LNK. ...
-
Paradoksali situacija: šunys vedliai – ne pagalba, o kliūtis?
Paradoksali situacija dėl šunų vedlių, padedančių neregiams: pastarieji tampa ne pagalba, o kliūtimi laisvai judėti. Kol vieni verslai skelbia, kaip laukia ir priima, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukia skundų dėl situacijų, kai ...
-
Šauktiniai per pratybas pirmą kartą atliko kovinius šaudymus iš savaeigių haubicų
Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai per pratybas Pabradės poligone pirmą kartą atliko kovinius šaudymus iš vokiškų savaeigių artilerijos sistemų „PzH2000“, antradienį pranešė Lietuvos kariuom...
-
Keliant tilto į Neringą idėją, ministerija tikina – tai neįmanoma
Neringos merui Dariui Jasaičiui kalbant apie būtinybę tiesti tunelį ar tiltą per Kuršių neriją, Aplinkos ministerija tikina, jog tai neįmanoma. Ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus teigimu, šios idėjos buvo atsisakyta dar prie&scaro...
-
Akcija vėl sulaukė dėmesio: už rūpinimąsi miško švara – skanus atlygis
Prie Olando Kepurės automobilių stovėjimo aikštelės esančio kiosko inicijuota ir ne vienerius metus gyvuojanti iniciatyva tebetraukia atvykstančiųjų dėmesį. ...
-
Panevėžiečių dantimis rūpinasi egiptietis: sako, kad papuolė importinis gydytojas
Vasario 9-ąją buvo švenčiama tarptautinė odontologų diena, tad tiesiog būtina papasakoti atsiradimo istoriją, nes būtent ši diena švenčiama per Šv. Apolonijos varduves. ...
-
„Palangos stinta“ viršijo lūkesčius: reikia tęsinio
Vasaris – ne vasara, bet Palangą antrąjį šio mėnesio savaitgalį aplankė daugiau svečių nei karščiausią liepos dieną. Dar neatsipūtę po šių metų „Palangos stintos“ palangiškiai jau kalba apie kitų me...
-
Iš Vilniaus rajono savivaldybės – žinia gyventojams
Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė siūlymui perimti dalį savivaldybės teritorijoje esančių valstybės valdomų vietinės reikšmės infrastruktūros objektų: kelių, tiltų bei pralaidų. Pranešama, jog nuo šiol savivaldyb...