- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarą pasirodo daugiau pranešimų apie nesaugius ar kuo nors užterštus maisto produktus. Žmonės dalijasi tokių produktų nuotraukomis ir siekia žalos atlyginimo iš parduotuvių, tačiau ne visada būtent parduotuvės yra atsakingos už sugedusį ar pažeistą produktą. Šia tema plačiau šnekėjo „TGS Baltic“ sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų ir industrijos patarėja Aleksandra Fedotova.
„Patys pirmieji vartotojo veiksmai: jis turėtų kreiptis į tą prekybos vietą, iš kurios įsigijo produktą. Dažniausia paprašoma, kad žmogus su savimi turėtų kvitą, bet tai nėra pagrindinis niuansas. Žmogus turi ateiti ir pasakyti, kad įsigijo nekokybišką prekę, ir ją parodyti, atnešti į tą prekybos vietą“, – sakė ekspertė.
– Ar namuose pamačius kokių nors produkto nekokybės ženklų ar pažeistą pakuotę, reikia tai fiksuoti, fotografuoti?
– Turbūt šiais laikais visi fiksuoja, tai nepakenks, jei vyks nesutarimas su prekybos vieta, galima parodyti ir šiuos įrodymus.
– Pavyzdžiui, nuvykstu į vietą, iš kurios įsigijau produktą, parodau nekokybišką prekę, bet prekybininkas sako, kad ne jo prekybos vietoje atsirado tų pažeidimų. Ar aš turiu toliau tuo rūpintis pats, ar prekybininko atsakomybė spręsti šią problemą?
– Vartotojas neturėtų tuo rūpintis. Jis ateina į prekybos vietą, kurioje įsigijo, ir prekybininkas turi tuo rūpintis. Dažniausiai taip ir yra. Prekybos vieta tą prekę susigrąžins, vartotojas susigrąžins pinigus ar bandys kažkaip išspręsti konfliktą, o tolesnius veiksmus prekybos centrai jau sprendžia patys, t. y. verslas su verslu, kaip jie reaguos į tą kokybės pažeidimą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O jei padariniai yra truputėlį liūdnesni, pavyzdžiui, suvartojome produktą, kuris buvo užkrėstas kažkuo, nekokybiškas, ir dėl to patiriame tam tikrų negalavimų, apsinuodijame, ką tokiu atveju reikėtų daryti?
– Jeigu žmogus apsinuodijo ir tikrai žino, kad maistu, bet nesikreipė į gydymo įstaigą, jis gali kreiptis į atsakingą instituciją, šiuo atveju – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), ir pranešti, kad įsigijo galimai nesaugų, nekokybišką produktą, kuriuo apsinuodijo. Institucija pradės tyrimą ir jeigu matys poreikį, įtrauks kitą instituciją – Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kuris tirs apsinuodijimo faktus. Jeigu žmogus pateko į ligoninę ar kreipėsi į gydymo įstaigą, dažniausiai ši informacija automatiškai keliauja į NVSC, kuriam yra pranešama, kad žmogus apsinuodijo, greičiausiai apsinuodijo maistu, įsitraukia ši institucija, o prireikus ir VMVT, kurios kartu atlieka tyrimą. Šiuo atveju prekybininkui ar verslui, kuris į rinką pateikė tą produktą, grėstų griežtesnė atsakomybė – sankcijos iki 12 tūkst. eurų, tai būtų bauda į valstybės biudžetą, bet vartotojui tai neužkerta kelio kreiptis dėl žalos
Yra pildomos tam tikros anketos ir institucija tikrai gali nustatyti, kuriuo būtent maistu buvo apsinuodyta.
– Jeigu, pavyzdžiui, apsinuodijau žuvimi, bet prekybininkas tikina, kad žuvis kokybiška, kaip man reikėtų įrodyti faktą, kad apsinuodijau būtent ta žuvimi?
– Šio fakto gydymo įstaiga jums turbūt nepatvirtins, bet jie tikrai patvirtins, kad tai apsinuodijimas maistu. Yra pildomos tam tikros anketos ir institucija tikrai gali nustatyti, kuriuo būtent maistu buvo apsinuodyta, eliminuodama, sakykime, nepavojingus produktus, kurių suvalgę jūs tikrai neturėtumėte apsinuodyti. Tai būtų preliminari išvada, kad tikrai galimai dėl žuvies. Vėliau dėl to turėtų vykti daugybė patikrinimų prekybos vietoje, galimai būtų atlikti tos žuvies partijos laboratoriniai tyrimai, jei būtų nustatytas mikrobiologinis užteršimas, tada galima būtų nustatyti, kad apsinuodijote būtent dėl to.
– Ar įsigijus produktą turgavietėje galioja ta pati procedūra apsinuodijus?
– Mano manymu, būtų truputėlį apsunkinta procedūra, vien dėl to, kad turgavietėse dažniausiai prekiauja privatūs asmenys, bet privatus asmuo, jei vykdo tokią veiklą, vis tiek turi būti registruotas VMVT kaip maisto tvarkymo subjektas ir jam galioja tos pačios atsakomybės. Taip pat tos atsakomybės gali galioti ir turgaus administracijai.
– Kokiais maisto produktais žmonės dažniausiai apsinuodija?
– Vyrauja vištiena, taip pat kiaušiniai, kurie gali sukelti salmoneliozę. Taip pat, kad ir kaip būtų keista, jeigu gaminant kokius nors desertus, tortus buvo panaudoti, sakykime, kiaušiniai, kurie buvo apkrėsti salmonele, vėlgi, jautrūs žmonės gali apsinuodyti.
– Kaip dėl kandžių lervų? Tai nėra nesaugus, bet tiesiog nepriimtinas vartotojui produktas. Kaip elgtis tokiu atveju?
– Vėlgi, turite kreiptis į prekybininką, iš kurio įsigijote, jis turėtų grąžinti pinigus, pasiimti produktą ir išimti visą tą produkciją iš prekybos, nes greičiausiai užteršta bus ne viena pakuotė, o galimai visa partija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per pusmetį Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 870 tūkst. eurų8
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, šiek tiek sumažino šioms reikmėms skirtų lėšų naudojimą. ...
-
Ieškoma, kas pastatys viaduką magistralėje ties Kleboniškio mišku5
Kaune, automagistralėje Vilnius–Klaipėda, ties Kleboniškio mišku, neprivažiavus tilto per Nerį, ruošiamasi baigti statyti viaduką. Preliminari maksimali projekto vertė – 9,3 mln. eurų (su PVM). ...
-
Gedimino kalno priežiūrai – daugiau kaip 26 tūkst. eurų15
Ministrų kabinetas skyrė per 26 tūkst. eurų sostinės Gedimino kalno priežiūrai. ...
-
Stambiausių darbdavių atlygio medianos birželį augo
Birželį stambiausių darbdavių, mokančių didžiausias atlygio medianas, trejetas išliko toks pats – įvyko tik lyderių rokiruotė, o darbo užmokesčio medianos birželio mėnesį šiek tiek didesnės nei buvo gegužę, penktadienį ra...
-
VERT kviečia teikti siūlymus dėl planuojamo įrengti vėjo parko aukciono organizavimo tvarkos7
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kviečia teikti siūlymus dėl supaprastintos strateginio objekto – Baltijos jūroje planuojamo įrengti vėjo parko – aukciono organizavimo tvarkos. Viešosios konsultacijos, anot tarybos, vy...
-
Vyriausybės iškeltų reikalavimų vykdymui – 238 mln. eurų: tiek, kiek reikia ar tik lašas jūroje?
Transporto įmonės vykdo Vyriausybės iškeltus ekologijos reikalavimus, tačiau šalies biudžete numatyti beveik 240 mln. eurų – tik lašas jūroje, palyginti su realiais poreikiais. ...
-
Svarbi informacija keleivių vežėjams: kviečia nedelsti1
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) jau priima prašymus pakeisti taksi ir pavėžėtojo paslaugas teikiančių vairuotojų leidimus. ...
-
Vasaros pabaigoje šalies geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų15
Iki vasaros pabaigos šalies geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų, penktadienį skelbia portalas „15min“. ...
-
Migracijos departamentas: įvedama rinkliava už tarpininkavimo raštus
Užsieniečius įdarbinti pageidaujantys darbdaviai už tarpininkavimo raštus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo arba nacionalinės vizos išdavimo mokės valstybės rinkliavą. Ji bus renkama ir už prašymą leisti pa...
-
Jonavoje bus demontuotos mazutui saugoti skirtos talpyklos: gali būti jaučiamas mazuto kvapas1
Jonavoje bus demontuotos mazutui saugoti skirtos talpyklos, mieste gali būti jaučiamas mazuto kvapas, praneša miesto savivaldybė. ...