Jos teigimu, daugiausiai pakankamo prašymų studijuoti nesulaukusių programų yra Klaipėdos universitete, Marijampolės kolegijoje bei Aleksandro Stulginskio universitete.

„Yra aukštųjų mokyklų, kurios tikrai išgyvena sudėtingą situaciją, jos galėjo nekonkuruoti su tam tikromis studijų programomis ir labiau fokusuotis į tas sritis, kuriose yra stiprios, bet to nepadarė, tokie buvo pačių aukštųjų mokyklų sprendimai, tiesiog šitais sprendimais nepatikėjo stojantieji, ir tą akivaizdžiai matome“, – teigė J. Petrauskienė.

„Žiūrint į kitus metus, į tuos pokyčius, kurie vyksta aukštojo mokslo sistemoje, manau, tai yra labai geras pagrindas aukštosios mokykloms permąstyti savo tolesnes strategijas, savo tolesnį kelią (...). Tarkime, Klaipėdos universitetas, Marijampolės kolegija yra tos aukštosios mokyklos, kurios turi didesnį skaičių, palyginti su kitomis, studijų programų, kurios yra nerentabilios. Tai jokiu būdu negalima sakyti, kad tai yra aukštoji mokykla mirtininkė, tai reiškia, aukštoji mokykla, einanti ne ta kryptimi“, – dėstė ministrė.

Tai jokiu būdu negalima sakyti, kad tai yra aukštoji mokykla mirtininkė, tai reiškia, aukštoji mokykla, einanti ne ta kryptimi.

Per spaudos konferenciją ministrė taip pat pabrėžė, kad šiemet nerentabilių studijų programų – mažiau nei pernai.

Ministerijos duomenimis, bendrai stojančiųjų į aukštąsias, palyginti su pernai, sumažėjo kiek daugiau nei 1 proc., o atsižvelgiant į demografines tendencijas, pasak ministrės, tai rodo, kad aukštasis mokslas šalyje yra populiarus, išvykstančiųjų studijuoti į užsienį skaičiaus augimo tendencijos nėra.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas savo ruožtu teigė, kad šiemet studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose bus pakviesta daugiau (1854) šimto balų įvertinimus per brandos egzaminus gavusių stojančiųjų nei pernai (1690). Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad dalis stojančiųjų paraleliai pateikia prašymus ir į užsienio aukštąsias mokyklas ir gali nepasirašyti sutarčių su Lietuvos universitetais.

Iš viso šių metų bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmajame etape varžosi per 27,7 tūkst. stojančiųjų, iš jų daugiau kaip 15 tūkst. – šių metų abiturientai.

Pasiūlymų užimti konkrečias studijų vietas jie turėtų sulaukti ketvirtadienį.

Anot P. Žiliuko, į universitetus šiame etape bus pakviesta studijuoti 11 tūkst. 162 stojantieji (iš jų 7320 – valstybės finansuojamose vietose), į kolegijas – atitinkamai 10 tūkst. 645 (5153).

Kaip pažymi Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), stojamasis balas į valstybės finansuojamas vietas universitetuose šiemet išaugo nuo 3 iki 3,6, į kolegijas – nuo 1,6 iki 2, bet dėl to ryškiau nepasikeitė reikalavimus atitinkančių stojančiųjų skaičius (šiemet tai 86 proc., pernai – 90 proc. stojimo prašymus pateikusių asmenų).

Nepaisant mažesnio bendro stojančiųjų skaičiaus, kelios aukštosios mokyklos sulauks daugiau pirmakursių nei 2017 metais, tai Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija. Kiek daugiau pirmakursių bus pakviesta ir į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, pažymi ŠMM.

Sutartys su pakviestaisiais bus sudaromos nuo liepos 27-osios iki liepos 31-osios, išskyrus savaitgalio dienas.

Rugpjūčio 1 dieną prasidės antrasis bendrojo priėmimo etapas.