- Domantė Slavinskaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuomenininkai suabejojo ne pelno siekiančių organizacijų skaidrumu. Nustatyta, kad dalis organizacijų nepateikia ataskaitų arba ataskaitose trūksta informacijos. Paramos fondų atstovai sako, kad ne visada žino, kokią informacija pateikti reikia.
Neseniai Santaros klinikoms reanimobilį padovanojusios „Ankstukų“ organizacijos patikimumas įvertintas 50 proc.
„Tai nėra eilutė kažkokiose ataskaitose, tai – važiuojantis ir gelbėjantis gyvybes automobilis. Mes atitinkame visus numatytus Lietuvos skaidrumo reikalavimus, teikiame visas ataskaitas ne tik VMI, Registrų centrui, bet ir kiekvienam rėmėjui “, – teigė „Gerų darbų dirbtuvės“ valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris.
Tikrindama dvidešimties didžiausių paramos organizacijų atskaitingumą visuomenei, visuomenininkė pastebėjo, kad dalyje ataskaitų trūksta informacijos.
„Kiek organizacija gavo paramos, iš kokių šaltinių gavo paramą. Pavyzdžiui, didžiuosius juridinius remėjus reikia konkrečiais pavadinimais įvardinti. Tai kai kur atskleista, kai kur atskleista iš dalies, kai kur su reikšmingais trūkumais“, – aiškino „Baltic Fundraising Hub“ įkūrėja Giedrė Šopaitė-Šilinskienė.
Dalis organizacijų netiksliai atskleidžia ir kitas sąnaudas.
„Pavyzdžiui, 80 proc. visų savo sąnaudų parašė tiesiog organizacijos veiklai. Mano nuomone, aukotojams labai svarbu žinoti, kiek iš jų buvo skirta renginiams, kiek buhalteriniai apskaitai ir panašiai“, – kalbėjo G. Šopaitė-Šilinskienė.
Paramos organizacijos, kurių ataskaitose ar interneto puslapiuose rasta trūkumų, įvertintos kaip mažai patikimos. Gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ patikimumas įvertintas tik 37 proc.
„Kriterijai, kad svetainėje nenurodytas steigėjas, įstatai ir taip toliau. Neturiu galimybės į svetainę to įdėti, niekada net nepagalvojau, kad tai yra svarbus dalykas“, – tikino gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Gyvūnų prieglaudos vadovė pabrėžė, kad ataskaitas teikia ne ji, o įmonės buhalterė.
„Aš neturiu buhalterinio raštingumo, aš aktorė tapusi vadove. Nuoširdžiai kalbant, man yra tamsus miškas visi šitie dalykai“, – pripažino S. Šakinytė.
Nepatikimų, bandančių pasisavinti aukojančių pinigus – mažuma, sako 60 paramos fondų vienijančios organizacijos vadovė.
„Tų atvejų pasitaiko net geriausiems. Jų tikrai nėra daug ir tikrai dėl to nevadinčiau organizacijų neskaidriomis“, – savo nuomone dalijosi „Aukok.lt“ vadovė Indrė Vareikytė.
Ne pelno siekiančios organizacijos dabar gali pačios nuspręsti, ar vykdyti savo auditą. Jos įpareigotos tik viešinti veiklos ir finansines ataskaitas.
Administracinė atsakomybė, kuri taikoma vadovui gali svyruoti nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų.
„Viešinti savo interneto puslapyje, bet defakto bei tą parodė ir mano surinkta informacija, kad tą daro ne kiekviena organizacija ir tiesą sakant, jokios atsakomybės jiems už tai nėra“, – pabrėžė „Baltic Fundraising Hub“ įkūrėja.
Metinės veiklos ataskaitos kartą per metus, iki birželio, turi būti pateiktos Registrų centrui. Iš 22 tūkst. ne pelno siekiančių organizacijų, 5 tūkst. ataskaitas pateikti vėluoja.
„Vien tas faktas, kad ataskaitos nėra, neleidžia visiems norintiems susipažinti su organizacijos veikla. Rizika yra reputacinė. Administracinė atsakomybė, kuri taikoma vadovui gali svyruoti nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų“, – teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Net ir pateikus ataskaitas, turinys patikrinamas ne visų jų. Pernai iš maždaug 20 tūkst. patikrinta 20 ataskaitų.
„Šiuo metu tarnyba neturi tiek žmogiškųjų išteklių, kad patikrintų visą subjektų apimtį arba nemažą dalį jų“, – teisinosi audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos atstovė Ieva Vaiškūnienė.
Ne pelno siekiančios organizacijos atsiskaito ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Neatsiskaičius mokesčių inspekcijai, netenkama paramos gavėjo statuso.
Dalis organizacijų pabrėžia, kad valstybė turėtų ne tik bausti, bet ir atsakingiau išaiškinti, kaip organizacijoms taisyklingai atsiskaityti visuomenei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilnius mini 702-ąjį gimtadienį: sostinėje vyko tradicinė vėliavų pakėlimo ceremonija
Šeštadienį Vilniui minint 702-ąjį gimtadienį Rotušės aikštėje vidurdienį vyko miesto vėliavų pakėlimo ceremonija. ...
-
Į Romą iš Vilniaus turėję vykti keleiviai dėl techninių kliūčių išskraidinti kitu reisu
Iš Vilniaus į Romą šeštadienio rytą kilęs „Ryanair“ lėktuvas dėl techninių priežasčių vėl turėjo leistis sostinėje, keleiviai popiet išskraidinti kitu orlaiviu. ...
-
Teisėsaugai sprendžiant, ar pradėti tyrimą dėl „Teltonikos“ istorijos, Paukštys apsilankė STT
Teisėsaugai sprendžiant, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl politikų ir verslininkų galimai nusikalstamų veikų, įgyvendinant „Teltonikos“ projektą, šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) apsilankė minėtos įmonės ...
-
Pasienyje su Baltarusija dvyliktą parą paeiliui nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija dvyliktą parą iš eilės neapgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. ...
-
KAM skaido Rūdninkų karinio miestelio antrąjį etapą, kviečia daugiau įmonių
Naujoji Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybė nusprendė į tris dalis išskaidyti Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą ir pakvietė daugiau įmonių dalyvauti pavasarį prasidėsiančiose atrankose. ...
-
Pasitinkant miesto gimtadienį, Rotušės aikštėje vyks Vilniaus vėliavų pakėlimo ceremonija
Pasitinkant sostinės 702-ąjį gimtadienį, Rotušės aikštėje šeštadienį vyks tradicinė Vilniaus vėliavų pakėlimo ceremonija. ...
-
Sausio 25-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 25-oji, šeštadienis, 4 savaitė. ...
-
Jaunuolių idėja nustebino pasaulį: fantastiškas jausmas padaryti tai, ko niekas kitas nepadarė
Iš mokyklos suolo – į nuosavą verslą. Eligijus Girdenis ir Damiras Samarinas sukūrė pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą akliesiems ir silpnaregiams ...
-
Po išpuolio prieš teisėją – kol kas jokių konkrečių siūlymų
Teisingumo ministerija tikisi vasario pradžioje gauti konkrečius siūlymus dėl skubiausių priemonių, būtinų teismų saugumo užtikrinimui. ...
-
Konvojus 73: IX forte sušaudytas ir vengrų muzikos virtuozas
Žydų kilmės kompozitorius Pal Hermann 1944 m. konvojumi iš Prancūzijos atvežtas į Kauno IX fortą ir netoli forto esančiame masinių žudynių lauke sušaudytas su kitais pasmerktaisiais. ...