- Reda Petrikaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į „Sodros“ rezervą metų pabaigoje mokesčių mokėtojai jau bus sumokėję 3 mlrd. eurų. Tuos pinigus „Sodra“ kaupia „juodai dienai“, tačiau tai yra tik pusė to, kokio rezervo reikalauja įstatymas. Be to, ekonomistai skaičiuoja, kad su tiek pinigų Lietuva gilios krizės neatlaikytų, o ir Finansų ministerija esą neįdeda pakankamai pastangų, kad rezervas greičiau augtų, o pinigai nenuvertėtų.
„Išlaidos turės būti mažinamos pakankamai radikaliai ir ypač tose srityse, kurios iki šiol nebuvo liečiamos, tai yra socialiai jautriose srityse“, – prieš penkiolika metų sakė Andrius Kubilius.
Penktadaliu susitraukus ekonomikai, „Sodra“ jokios pagalvės „juodai dienai“ neturėjo. Nesurinko mokesčių, nebuvo iš ko mokėti pensijų.
„Ne tik nebuvo sukauptas rezervas, bet ir palikta skylė, o atėjus krizei teko skolintis, kad būtų išmokėtos pensijos“, – priminė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Dabar rezervą „Sodra“ turi. Tai reiškia, kad gyventojai jai sumoka daugiau mokesčių nei „Sodra“ išleidžia pensijoms, ligos ir kitoms išmokoms.
Turimas rezervas padėtų atlaikyti nestiprią, nesunkią recesiją, bet sunkios, anaiptol, nepajėgtume.
„Šiuo metu rezerve yra apie 2,5 mlrd. eurų. Šių metų pabaigoje planuojame, kad turėsime 3 mlrd.“, – apie planus pasakojo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Rezervas – „juodai dienai“
„Kad nereikėtų mažinti išmokų, kad „Sodra“ galėtų pilnai įgyvendinti visus savo įsipareigojimus ir nereikėtų skolintis taip kaip teko daryti 2009–2012 metais“, – aiškino Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
„Sodros“ rezervas pastaraisiais metais auga dėl didėjančio užimtumo ir atlyginimų.
„Bet jis vis dar nėra toks, kokį „Sodra“ įsipareigoja turėti“, – akcentavo M. Kozič.
Pagal įstatymą, „Sodros“ rezervas turėtų būti tokio dydžio, kokios pernai buvo biudžeto išlaidos. Pavyzdžiui, pernai siekė 6 mlrd.
Kai kurių ekonomistų skaičiavimais, tokio rezervo Lietuvai pakaktų porai metų.
„3 mlrd. rezervas žmonėms gali atrodyti labai didelis, bet jis toks nėra. Turimas rezervas padėtų atlaikyti nestiprią, nesunkią recesiją, bet sunkios, anaiptol, nepajėgtume“, – tikino A. Bartkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pinigų rezervo augimui – investavimas
„Rezervo lėšomis disponuoja Finansų ministerija, kuri investuoja tuos pinigus. Pavyzdžiui, praeitais metais iš tų investicijų, kurios ne tiesiog guli padėtos sąskaitoje, bet tarsi nukreiptos dirbti, „Sodra“ uždirbo 33 mln. eurų“, – skaičiais dalijosi Sodros“ atstovė.
Nuo sukauptų beveik 3 mlrd., tai būtų maždaug 1 proc. Paprasčiau tariant, net pensininkas laikantis pinigus banko sąskaitoje, galėtų uždirbti maždaug tris kartus daugiau. O jei investuoti ne pinigai, vadinasi, dalis dėl infliacijos apskritai prarado vertę.
„Rezervą reikia mokėti tinkamai valdyti. Jis turi būti investuojamas į žemos rizikos finansinius instrumentus. Atitinkamai jų grąža nebus didelė, bet turėti 1 proc. grąžą, kada esame turėję didelius infliacijos tempus, tai yra blogai“, – kalbėjo Vilniaus universiteto docentas.
Pinigus galima naudoti išmintingiau?
„Investuočiau į trumpo laikotarpio instrumentus, tai yra indėlis Europos centriniam banke, vienos nakties indėliai, trumpo laikotarpio obligacijos. Iš esmės grąža galėtų siekti arčiau 4 proc.“, – patarimais dalijosi Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako pasitikinti, kad Finansų ministerija daro viską, ką gali.
Pati valstybė skolinasi už didesnes palūkanas nei ji gauna investuodama į šitą rezervą.
„Rezervo investavimas turėtų būti labai atsakingas, ganėtinai konservatyvus, nerizikingas. Tai liečia visų mūsų pagalvę, jeigu kas nors atsitiktų“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Dabar yra uždirbta 30 mln., jeigu nebūtų tas daroma, tai nebūtų tokios sumos. Bet kokia suma, kuri yra didesnė už nulį, jau yra pozityvi“, – optimizmo nestokojo V. Rūkas.
Investuotojai klausia, ar apskritai rezervo lėšos nebūtų naudingesnės valstybės biudžete.
„Pati valstybė skolinasi už didesnes palūkanas nei ji gauna investuodama į šitą rezervą. Akivaizdu, rezervui neleidžiama pirkti Lietuvos obligacijų pirminėje rinkoje, galima tik kitų šalių“, – aiškino V. Plunksnis.
„Sodra“ skaičiuoja, kad prieš penkerius metus jos rezervas siekė vos 200 mln.
O štai, 2020 metais rezerve apskritai nieko nebuvo. Pinigai išimti dėl pandemijos, tačiau jų nepanaudojus, kitąmet grąžinti atgal.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įsigalioja paprastesnė ir pigesnė būsto paskolų refinansavimo tvarka
Šeštadienį įsigalioja nauja būsto paskolų refinansavimo tvarka, kuri supaprastins, pagreitins ir atpigins šį procesą – žmonėms, norintiems refinansuoti paskolas, tereikės kreiptis į naują banką, o šis atliks didži...
-
Šilutėje kilus paukščių gripo protrūkiui, ministerija informuoja: nuostoliai kompensuojami
Šilutėje, „Vilkyčių paukštyne“ užfiksavus pirmąjį paukščio gripo protrūkį, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, kompensuojama iki 100 proc. pa...
-
„Litgrid“ užbaigė elektros linijos Darbėnai–Bitėnai statybos darbus
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įjungė paskutines 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Bitėnai atkarpas. ...
-
Asociacijų vadovai: mes palaikom ir turto, ir automobilių mokesčius, bet jie turi būti protingi
Finansų ministerijai ruošiant siūlymus dėl kai kurių mokesčių keitimo, su ministru Rimantu Šadžiumi pastaruoju metu susitikę verslo asociacijų vadovai teigia išgirdę, kad svarstomi gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir galb...
-
VERT paskelbė, kiek vasarį didėja vidutinė centralizuotos šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje vasarį bus 8,02 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,9 proc. daugiau nei sausį (7,95 cento) bei 7,4 proc. daugiau nei prieš metus (7,47 cento), skelbia Valstybinė energetikos regul...
-
Įspėja: neatsargus elgesys gali kainuoti labai rimtas pasekmes
Lenkijoje nuo šių metų pradžios užfiksavus 14 labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkius komerciniuose ūkiuose, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina neįsivežti paukščių iš šios ...
-
Kauniečiai, dėmesio: svarbi žinia dėl vandens
Dėl generatoriaus bandymo Vičiūnų vandenvietėje savaitgalį galimas vandens kokybės pablogėjimas, praneša „Kauno vandenys“. ...
-
Kaunui – ypatingas įvertinimas
2024-ieji Kaunui buvo ypatingi, o sausio 24 d. Vilniuje vykusiuose apdovanojimuose „Turizmo sėkmingiausieji 2024“ oficialiai paskelbta, kad Kaunas – sėkmingiausia turizmo traukos vietovė Lietuvoje. ...
-
Energetikos ministras: šiam istoriniam procesui Lietuva pasirengusi
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva techniškai yra galutinai pasirengusi po 10 dienų vyksiančiai sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais. ...
-
Žemaitaitis: „Nemuno aušra“ siūlys kelti PVM mokėtojo ribą
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad jo vadovaujama partija siūlys kelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribą iki 60 tūkst. eurų. Toks pakeitimas, anot jo, reikalingas norint užtikrinti mažųj...