- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio politikai jau seniai perprato socialinės medijos galimybes. Lietuvos politikai ją sparčiai atranda. Socialiniuose tinkluose politinės žinutės dažnai susipina su humoru ir ironija, o politikų apsižodžiavimai komentaruose jau nieko nebestebina. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai atliko tyrimą. Kokią įtaką tokia politikų komunikacija turi rinkėjams? Plačiau apie tai su LNK žurnalistu kalbėjo VU dėstytoja dr. Justina Zamauskė.
– Kokią reikšmę politinis humoras turi šių laikų visuomenėje? Ar tai tikrai – tik juokai?
– Lengva būtų vertinti, kad tai – tik juokai. Tai taip pat perduoda informaciją, kaip ir bet kokia kita informacinė žinutė. Galbūt tik lengvesne forma, kurią lengviau suprasti ir priimti.
– Ar memai ir juokingi vaizdeliai gali formuoti rinkėjų nuomonę?
– Aišku, kad gali. Labai priklauso nuo to, apie ką kuriamas tas humoras, nes dažniausiai tie filmukai ar memai siekia pašiepti tam tikrą kandidatą arba jo klaidas. Tai pastiprina tą pojūtį arba įsitikinimą, kad mes teisingai arba neteisingai renkamės. Įtaką daro.
Politikai įsitraukia į tą komunikaciją, nes, panašu, kad jaučiamas efektyvumas, norima daugiau dėmesio, nemokamos sklaidos.
– Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiunas savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo linksmu vaizdeliu. „Valstietį“ Dainių Gaižauską palygino su torpeda. Memų nevengia kurti ir kiti politikai, ypač prieš rinkimus. Ar memai gali tapti politinės kovos ginklu?
– Drąsiai. Panašu, kad mes dabar tą ir darome. Amerikoje jau ne pirmus metus taip daroma, o dabar ir Lietuvoje tiek politikai, tiek socialinių tinklų vartotojai atranda tą ginklą. Politikai įsitraukia į tą komunikaciją, nes, panašu, kad jaučiamas efektyvumas, norima daugiau dėmesio, nemokamos sklaidos.
– Ar tiesa, kad Lietuvos politikai ir komunikacijos specialistai žengia paskui amerikiečius?
– Deja, bet turiu sutikti. Pas mus socialiniai tinklai atsirado šiek tiek vėliau. Amerikoje išbando, o pas mus kažką nusikopijuoja, kažką panašaus išbando. Preš keturis metus „TikTok“ Lietuvoje pirmą kartą buvo pabandytas Aušrinės Armonaitės, bet vėliau mūsų politikai nesiryžo efektyviai naudoti. Šiais metais irgi nelabai to mato. O Amerikoje yra naudojama. Neseniai pati Kamala Harris ir Donaldas Trumpas susikūrė „TikTok“ paskyras, jie ten vykdo komunikaciją. Tai klausimas, kada mūsų politikai pradės tą daryti.
– Humoristai pašiepė vienos partijos agitacinę dainą. Vaizdo įrašą pamatė tikrai didelė auditorija. Vieni pašiepimą palaiko ir dar nuo savęs ką nors prideda, kiti palaiko partiją, pyksta, gina savo vertybes. Kaip visuomenę gali paveikti stiprios ir plačios reakcijos į memus?
– Manau, kad lygiai taip pat, kaip tie patys memai. Ta kultūra tokia ir yra, kad pasirenki kažkokį atliktą darbą, nufilmuotą, sumontuotą vaizdą ar nuotrauką, ir pridedi savo nuomonę. Internetas visada tuo garsėjo. Ir ta pridėta nuomonė kartais būna populiaresnė, kaip ir šiuo atveju, nei originalas. Tai čia toks memų veikimo principas, kurį išnaudoja arba stengiasi išnaudoti politikai, auditorija.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek socialinė erdvė turės reikšmės rinkimų kontekste?
– Manau tiek pat, kiek ir bet kokia kita medija. Tai vienas iš kanalų pasiekti auditoriją, o Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, jie labai populiarūs, ten daug žmonių. Jau ne vienerius metus stebime situaciją, tai tos komunikacijos socialiniuose tinkluose iš politikų tik daugėja.
– Bet ar socialiniai tinklai yra rimtas įrankis? Visi dalijasi juokais, juokingomis įžvalgomis, bet to rimto, politinio turinio retai kada būna.
– Labai priklauso nuo paties kanalo, kuriame politikai dalijasi ta informacija, nes yra skirtingų platformų. Visi žino feisbuką, instagramą, bet yra ir kitų kanalų, kuriuose tos informacijos yra mažiau ir rimtesnėmis temomis. Manau, kad tas turinys, kuris panaudojamas nerimtai, priklauso nuo paties vartotojo požiūrio į tą kanalą, bet realiai tai jau ne vienerius metus į kampanijas socialiniai tinklai įtraukiami kaip normalus komunikacijos įrankis. O kuo dalijasi politikai, tai čia jau jų pačių pasirinkimas, kaip jie nori atrodyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs Rusijos trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūni...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus5
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius46
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams3
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos9
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui19
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę18
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...
-
Ukrainos gynybos ministras: sąjungininkų parama mums išlieka stipri
Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo prezidentu pasigirstant nuogąstavimams, jog JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai, jos krašto apsaugos ministras Rustamas Umerovas sako, kad kol kas sąjungininkų parama kariaujančiai š...
-
Kandidatas į kultūros ministrus – socialdemokratas Š. Birutis2
Naujojoje Gintauto Palucko vadovaujamoje Vyriausybėje kultūros ministru siūlomas socialdemokratas, Seimo narys Šarūnas Birutis. ...