Reikalavimai dėl išsilavinimo papildyti sąlyga, jog vadovas turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį lituanistinį išsilavinimą.

„Atsižvelgiant į tai, kad yra Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymas ir įstatyme yra reglamentuotas reikalavimas Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui turėti aukštąjį lituanistinį išsilavinimą, tai būtent ta eilutė ir buvo patikslinta“, – BNS sakė Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus patarėja Daiva Pilipavičienė.

„Prieš tai buvo įtraukta, kad turi turėti aukštąjį išsilavinimą, bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį, nenurodant jokios studijų krypties“, – pridūrė ji.

Dokumentai dalyvauti naujame konkurse priimami iki liepos 29 dienos.

Pirmasis konkursas buvo paskelbtas liepos pradžioje, jis tęsėsi iki pirmadienio. Viešojo valdymo agentūra informavo BNS, jog jo metu nebuvo sulaukta kandidatų į Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo poziciją.

Anot kultūros ministro Simono Kairio, iš būsimo vadovo tikimasi ne tik aukščiausio profesionalumo ir puikių vadovavimo įgūdžių, bet ir plataus akiračio, gebėjimo derinti įvairias pozicijas bei telkti, bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis valstybinės kalbos apsaugos klausimais.

Dabartinis Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka yra ne kartą sulaukęs kultūros ministro kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.

Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavėžėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

A. Valotkos penkerių metų kadencija baigsis kitų metų sausį.

Valstybinė kalbos inspekcija pradėjo veikti 1990 metais, atskira įstaiga ji tapo 2001 metais priėmus Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymą.

Inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus. Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.