Saugumo spragos: ar ministrai sugeba laiku reaguoti į naujas grėsmes?

Iš daugiau nei 600 šiemet fiksuotų meteorologinių balionų pasieniečiai perėmė tik per 70. Keli iš jų iš Baltarusijos atskrido į Vilniaus oro uostą bei kariuomenės poligonus ir sukėlė klausimų dėl svarbiausių Lietuvos objektų apsaugos.

Helio pripūstais balionais kontrabandinės cigaretės iš Baltarusijos skraidinamos daugiau nei metus.

Balionas gali kilti aukštai, kelis kilometrus, kur pastebėti sunku. Balione įdėtas GPS siųstuvas kontrabandininkams parodo, kur paimti atskraidintas cigaretes. 

„Tai, kad balionai atsirado, reiškia, kad mūsų kova su dronais pakankamai sėkminga. Atsiranda nauji objektai, mums reikės laiko prie tos naujos bangos adaptuotis“, – teigė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. 

Adaptuotis pradėta tik po to, kai vienas balionas atskrido iki Vilniaus ir nukrito strateginiame objekte – Vilniaus oro uoste.

Birželį balionas buvo nusileidęs ir viduryje Šalčininkų pasienio posto. Paaiškėjo, kad nei pasieniečiai, nei strateginius objektus sauganti Viešojo saugumo tarnyba neturi įgaliojimų prieš tokius balionus naudoti ginklų.  

Vidaus reikalų ministrė po skandalo siūlo pataisas, kad pasieniečiai galėtų balionus stabdyti ginklais.  

„Ieškojome būdų, kad tą būtų galima padaryti be teisės aktų keitimo, nes tai žymiai greitesnis sprendimas. Bet pasienio tarnyba pateikė, kad yra būtinas teisės aktų pakeitimas“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

LNK stop kadras

Bet pataisa – tik pasieniečiams, o strateginius objektus saugo kita – Viešojo saugumo – tarnyba, kuri su nauju įstatymu šauti į balioną negalėtų.

Kai kitą dieną balionai nusileido jau ir kariuomenės poligonuose, kitas ministras pristatė, kad pataisos bus plečiamos.  

„Leis neutralizuoti balionus pasieniečiams ir Viešojo saugumo tarnybai“, – pranešė L. Kasčiūnas. 

Anot ministrės, veiksmų dėl balionų dabar imamasi, nes tai tapo masiniu reiškiniu.  

„Kalbame apie tendencijas: kai vyksta pavieniai atvejai, tai yra viena, bet kai atsiranda tam tikros tendencijos – kita“, – sakė A. Bilotaitė.

Mums kabina makaronus ir po kiekvieno įvykio pamaitina pažadais, kurie realiai nepadaromi. Tai yra apgailėtina situacija, kas susiję su VRM.

Bet gal dėl to balionai ir tapo masine tendencija, nes veiksmų imtasi tik dabar, kai balionai leidžiami taip masiškai, kad vienas atskrido net iki Vilniaus. 

„Čia yra 4 metų tendencija. Mums kabina makaronus ir po kiekvieno įvykio pamaitina pažadais, kurie realiai nepadaromi. Tai yra apgailėtina situacija, kas susiję su VRM“, – piktinosi Seimo narys Saulius Skvernelis. 

Anot buvusio vidaus reikalų ministro S. Skvernelio, ministrė A. Bilotaitė laiku neatlieka pareigų reaguojant į naujo tipo grėsmes. S. Skvernelis įsitikinęs, kad dėl balionų stabdymo apskritai neturi balsuoti Seimas. Užtektų ministrės sprendimų.

„VSAT yra įstatymas, yra vidaus tarnybos statutas. Galiausiai, yra patvirtina VSAT vado instrukcija, kaip kovoti su bepiločiais orlaiviais. Aišku, tai nėra orlaivis, bet principas lieka tas pats. Turi teisę panaudoti spec. priemones, tarp jų – ir ginklą“, – akcentavo Seimo narys.

Kai migrantai prie Lenkijos sienos savo darbe ietimi nudūrė lenkų pasienietį, lenkai suteikė teisę pasieniečiams ir kariams naudoti ginklą. 

Lietuvos ministrai aiškiai neatsako, ar įmanoma pareigūnams suteikti tokius įgaliojimus, kad bent jau pasienyje ar prie strateginių objektų pareigūnai galėtų nuspręsti, kada naudoti ginklą ir, kad atsiradus naujoms grėsmėms nereikėtų laukti įstatymo, kaip dabar balionui. 

„Žinote mano požiūrį – esu už ginklus, už glaudesnį piliečių ir pareigūnų santykį su ginklu ir už tai, kad būtume laisvesni sprendimuose, ypač, kai kalbame apie hibridines grėsmes“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Su nekarinėmis – hibridinėmis – grėsmėmis pirmosios turėtų kovoti tarnybos po Vidaus reikalų ministerija. Ministrė sako, jog daroma viskas, kas įmanoma.  

„Kurią sritį bepaimtume, ar tai kova su kontrabanda, ar nelegalia migracija, manau, kad darome maksimumą“, – savo nuomone dalinosi vidaus reikalų ministrė. 

Prieš porą metų sprogo Baltijos jūros dugne esantis dujotiekis „Nord Stream“. Žurnalistai klausė ministrų, ar Klaipėdos dujų terminalas yra saugomas po vandeniu?

LNK stop kadras

Iš pradžių ministrė A. Bilotaitė ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė neva „imamasi visų priemonių“. Bet nekonkretizavo, esą tai – nevieša informacija.  

Bet vėliau paaiškėjo, kad kai ministrai tą sakė, joks stebėjimas po vandeniu nebuvo vykdomas, nes nebuvo nupirkta įranga.  



NAUJAUSI KOMENTARAI

pasienis

pasienis portretas
kas kaip nori taip patenka i LT ,tik ,kas bus kai atskris droniulai su bombikemis ?jau nekalbant apie rimtesniu ginklu Skrydzius ,A?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių