- Ingrida Steniulienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ikiteisminis tyrimas dėl 6 mln. eurų vertės COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“ buvo nutrauktas pagrįstai, po patikrinimo konstatavo Generalinė prokuratūra.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras patikrino priimtų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo pagrįstumą ir paliko juos galioti kaip teisėtus, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė organizavo ir kontroliavo ikiteisminį tyrimą dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo 2020 metų pavasarį, koronaviruso pandemijos pradžioje, iš bendrovės „Profarma“. Pirkimą vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
Šį ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdė trejus metus – nuo 2020 metų vasaros.
Įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus ir kitą svarbią informaciją, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė liepos 26 dieną nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir dokumentų suklastojimo. Įtarimai panaikinti visiems įtariamiesiems, tarp jų – biofarmacijos įmonės „Profarma“ vadovei Editai Mištinienei, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Redui Laukiui.
Vėliau generalinė prokurorė Nida Grunskienė nurodė patikrinti nutraukto ikiteisminio tyrimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Pasak prokuratūros, per ikiteisminį tyrimą nenustačius, jog įtariamieji R. Laukys ir E. Mištinienė padarė pirminį nusikaltimą – sukčiavimą (nenustačius nusikalstamos gauto turto prigimties), negalimas ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas – tai konstatavus, ikiteisminis tyrimas dėl šių įtarimų nutrauktas.
Prokuratūra teigia, kad per ikiteisminį tyrimą nepavyko gauti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų E. Mištinienės ir R. Laukio tarpusavio susitarimus, galimai apgaule iš šio sandorio gauti neteisėtos ar nusikalstamos naudos, nustatyti visą nusikalstamo veikimo mechanizmą ir tolimesnę su korupcija susijusią komunikaciją valstybės institucijose ir tarp asmenų, siūlančių šiuos testus įsigyti. Todėl ši ikiteisminio tyrimo dalis dėl galimo sukčiavimo prokurorės nutarimu buvo nutraukta.
Pareigūnai įtarė, kad „Profarma“ klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją. Prokuratūra anksčiau skelbė, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų.
Bylos duomenimis, šias galbūt apgaule įgytas lėšas vėliau buvo bandoma legalizuoti pervedant susijusiems asmenims ir į lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos bendrovės sąskaitas.
„Profarma“ teigė, kad dėl vykdyto teisėsaugos tyrimo patyrė žalą – vien tiesioginiai patirti nuostoliai siekia apie 3,5 milijono eurų. „Profarmos“ interesams atstovaujančio advokato Lauryno Lukošiūno teigimu, įmonės atžvilgiu buvo imtasi neproporcingų priemonių, taikyti bereikalingi areštai, blokuota veikla.
Anksčiau minėtame tyrime įtarimai dėl piktnaudžiavimo buvo pareikšti ir buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Jos byla buvo atskirta nuo šio tyrimo ir vėliau perduota Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur yra nagrinėjama iki šiol.
Dėl iš „Profarmos“ pirktų greitųjų testų Lietuvoje vyko ir civilinė byla, jau persikėlusi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
„Profarma“ ir medicinos įrangos įmonė „Bona Diagnosis“ apskundė Lietuvą EŽTT dėl greitųjų testų byloje priteistų valstybei sumokėti 4 mln. eurų.
Pernai gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už COVID-19 pandemijos pradžioje pirktus greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti pinigus.
Šį bylinėjimąsi inicijavo prokuratūra, gindama viešąjį interesą.
Aukščiausiasis Teismas nepriėmė bendrovių „Profarma“ ir „Bona diagnosis“ kasacinių skundų.
Peticijose EŽTT bendrovės skundžiasi, kad Lietuvos teismai, nuspręsdami panaikinti pirkimo – pardavimo sutartis ir nurodydami bendrovėms grąžinti valstybei dalį pagal tas sutartis gautų pajamų, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, apibrėžiantį nuosavybės apsaugą.
Šis bylinėjimasis kilo dėl to paties neskelbiamų derybų būdu vykusio pirkimo, dėl kurio vyko ir baudžiamasis procesas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur rasti ispanų kalbos mokytojų? Siūlomi ir solidūs priedai
Rusų kalbai, kaip antrai pasirenkamai kalbai mokykloje, traukiantis į paribį, mokyklose pradedama dėstyti ispanų kalba. Tačiau sostinės mokyklų vadovams tenka galvosūkis, kaip ir kur rasti ispanų kalbos mokytojų. Juos bandoma vilioti ir nemažais pr...
-
Išskirtinę Lietuvos vietą naikina ekstremalai: vietoj susitarimo – grasinimai sudeginti sodybas1
Vienoje gražiausių Lietuvos vietų, netoli Labanoro girios, veikia nelegali lenktynių trasa. Vietiniams ramybę drumsčia greičio ir nuotykių mėgėjai. Apie tai plačiau kalbėjo vietos gyventojas Tadas Černiauskas. ...
-
„Šauliams 105“: Lietuvos šaulių sąjunga kviečia į žygį ir šventę1
„Šiemet šauliai švenčia 105-ąjį gimtadienį. Galime pasidžiaugti, kad Vlado Putvinskio-Pūtvio anuomet iškelta šauliškumo idėja, noras suburti aktyvius piliečius, neabejingus tam, kas vyksta mūsų Lietuvoj...
-
R. Vaikšnoras: į profesinę karo tarnybą pritraukti jaunuolius padėtų pakeistas požiūris3
Kandidatas į kariuomenės vadus brigados generolas Raimundas Vaikšnoras sako, kad į profesinę kariuomenę pritraukti privalomąją karinę tarnybą atlikusius jaunuolius padėtų pasikeitęs požiūris į juos. ...
-
URM siūlo dar metams pratęsti lietuvių kilmės asmenų perkėlimą iš Ukrainos
Tebesitęsiant Rusijos invazijai Ukrainoje, Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo dar metams pratęsti lietuvių kilmės asmenų perkėlimą iš šios šalies. ...
-
Kaimynystėje įsikūrusiame bare ar restorane per daug triukšminga: kur kreiptis?1
Vasarą daug laiko praleidžiame lauke, o tai didina triukšmą lauko kavinėse, terasose, o gal padaugėja triukšmo kaimynų namuose? Kada ir kokios yra nustatytos ramybės valandos bei ką daryti, jei kaimynystėje įsikūrusiame bare ar restora...
-
Vilniaus Jeruzalės rajone planuojama statyti naują darželį
Vilniaus Jeruzalės rajone bus statomas naujas darželis, kurį, planuojama, lankys daugiau nei 140 mažųjų sostinės gyventojų. ...
-
Seimo komitete – antra pertrauka dėl galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a3
Pirmadienį neeiliniame posėdyje Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, po pertraukos svarstęs siūlymą leisti rašyti moterų pavardes su galūne -a, sprendimo vėl nepriėmė. ...
-
Apklausa atskleidė, kiek lietuvių sutiktų priimti migrantus, o kiek pritartų mokėti 3 mln. eurų33
Europos Sąjungai patvirtinus naują Migracijos ir prieglobsčio paktą, lietuviai pritartų tiek kasmet priimti 158 migrantus, tiek mokėti 3,16 mln. eurų į specialų solidarumo fondą, atskleidė gegužę atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
Per metus – tūkstančiai smurto orderių: turime labai šlubuojančią prokuratūros poziciją2
Nuo praėjusių metų liepos 1-osios, kai pradėjo galioti naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, policija išdavė apie 16 tūkst. apsaugos orderių. ...