Džiaugsmingais šūksniais gimnazijose vaikai baigia paskutinę pamoką ir iškeliauja atostogų. Tačiau kam atostogos, o kam – darbymetis: kai kurių mokyklų vadovai vasarą pradeda naujų pedagogų medžioklę.

„Mokytojai tampa aukso vertės. Mokyklos juos bando įvairiai vilioti. Jų yra didžiulis trūkumas“, – aiškino G. Sarafinas.

Pasak G. Sarafino, daugiausia pedagogus iš valstybinių mokyklų vilioja privačios. Ir jos tuo naudojasi meistriškai: „Privačios mokyklos tai naudoja kaip marketinginę priemonę, gundo, kviečia tėvus ir sako, kad tai jų privalumas“.

Kad tą yra tekę daryti, neneigia ir patys privačių mokyklų vadovai. „Teko. Bet nenorėčiau pasakyti, kad „pervilioti“. Iš tiesų tai turėtų būti santykis mokytojo ir mokyklos. Ir, žinoma, mokytojas žiūri, kur jam komfortabiliau“, – sakė Vilniaus privačios gimnazijos veiklų vadovė Agnė Liubertaitė-Amšiejė.

Jau dabar susiduriama su labai rimtom problemom, kada iš esmės pamokas veda žmonės, kurie tikrai to neturėtų daryti.

Iš valstybinės mokyklos į privačią nutekėjo keletas mokytojų ir iš vienos geriausių šalies mokyklų – Vilniaus licėjaus.

„Tokių gal nėra daug, yra vienas kitas, kuris perėjo. Bet yra dalis mokytojų, kurie dirba keliose mokyklose. Greičiausiai vienas faktorių yra tai, kad mokytojai nori turėti didesnį atlygį“, – kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Žurnalo „Reitingai“ tyrimas atskleidžia, kad maždaug trečdalis privačių mokyklų siūlo didesnius atlyginimus nei valstybinės. Pernai pavasarį didžiausią uždarbį siūlė Vilniaus tarptautinė mokykla – beveik 1600 eurų į rankas. Tai yra gerokai daugiau negu gali pasiūlyti valstybinės mokyklos.

„Pas mus mokytojas tikrai yra aukščiausias žmogus. Ir dažnai yra galvojama, kad privačioje mokykloje labai pataikaujama vaikams, tėveliams. Iš tiesų, pirmoje vietoje mes lygiagrečiai statome ir mokinį, ir mokytoją. Todėl galbūt dėl to ateina“, – teigė A. Liubertaitė-Amšiejė.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje atlyginimų vidurkis į rankas siekia 1000 eurų, bet direktorius stengiasi pedagogus skatinti ne tik alga. „Mokytojui sudarytos darbo sąlygos tam tikros: elektriniai paspirtukai pasivažinėti per laisvą laiką, nemokama kava mokytojui, dušinės įrengtos arba dar kažkokie tokie elementai, kurie leidžia mokytojui jaustis normaliai darbo vietoje. Čia tokios smulkmenos, kurios praktiškai nekainuoja“, – pasakojo progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Su pedagogų trūkumu susiduria visos mokyklos, tačiau, pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus, ateityje problema gali būti dar opesnė, todėl direktorius ragina žaisti švariai: gerų mokytojų ieškoti universitetuose, o ne kitos mokyklos koridoriuose: „Jau dabar susiduriama su labai rimtomis problemomis, kada iš esmės pamokas veda žmonės, kurie tikrai to neturėtų daryti. Tiesiog paprasčiausiai tam tikrais atvejais yra užkišama skylė, liaudiškai tariant, kad būtų bent kažkoks įsivaizduojamas procesas“.

Šiais metais mokyklas planuoja palikti dar beveik 1,5 tūkst. pensinio amžiaus sulaukusių mokytojų.