- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su potencialia investuotoja į naują atominę elektrinę - Japonijos korporacija „Hitachi“ dėl jėgainės statybos Visagine derybos gali toliau vykti, tik tam reikia, kad „Hitachi“ norėtų investuoti į šį projektą, sako energetikos ministras Jeroslavas Neverovičius. Tačiau jis pabrėžė, kad naujos atominės elektrinės statybai turi būtų gautas visuomenės pritarimas.
„Jeigu ieškosime bendro matymo ir matysime iš “Hitachi„ pusės irgi ryžtą investuoti šitame projekte, iš mūsų pusės, be abejo, turint pilną atvirumą ir galimybę įvertinti visus jų pasiūlymus, mes būtume pasiruošę kalbėtis“, - žurnalistams pirmadienį sakė ministras, po to, kai parlamentinę daugumą sudarančių frakcijų atstovams pristatė būsimą šalies elektros ūkio viziją.
J.Neverovičiaus teigimu, įdirbis naujos elektrinės statybos projekte neturėtų būti ignoruojamas ir jis nesiūlo „pradėti nuo nulio“: „Nepasakyčiau, kad nutraukti ir nuo nulio, bet ženkliai pagerinti projekto sąlygas. Visų pirma apie realų dalyvavimą regioninių partnerių. Projektas Lietuvai yra per brangus ir Lietuva viena tikrai neįgyvendins. Turėtume matyti realiai projekte dalyvaujančius regioninius partnerius. Turėtume turėti siekį ir rezultatą ženkliai pagerinant projekto finansavimą“.
J.Neverovičiaus teigimu, su regioniniais partneriais - latviais ir estais - diskusijoms temų dėl naujos jėgainės statybos dar esą daug.
„Kalbant apie regioninius partnerius, yra visas paketas klausimų, kurie yra svarbūs kalbant apie finansinį modelį, visa eilė klausimų kalbant apie organizacinius dalykus, taip pat lieka neatsakytas klausimas dėl mūsų strateginio tikslo sinchronizuotis su Vakarų Europa - ir tas bus žinoma tik šių metų rudenį“, - teigė J.Neverovičius.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuvai norint statyti naują atominę elektrinę, būtų reikalingas visuomenės pritarimas.
„Jeigu būtų vystomas atominės projektas, visuomenė, be abejo, turėtų pritarti tokiam dalykui - turėtume turėti labai aiškų ir atvirą dialogą su mūsų visuomene ir supratimą apie tai, kas daroma energetikoje ir kodėl daroma“, - teigė J.Neverovičius.
Per patariamąjį referendumą, vykusį kartu su Seimo rinkimais 2012-ųjų spalio 14 dieną, už naujos atominės elektrinės statybą balsavo 34,09 proc., prieš - 62,68 proc. rinkėjų. Aktyvumas buvo 52,58 procento.
Pasak ministro, Lietuvos energetikos ateitis neįsivaizduojama be konkurencingos nuosavos elektros energijos gamybos.
„Turėtume galvoti apie konkurencingą nuosavą gamybą. Tai pagrindinis dalykas - kad Lietuvoje turėtume turėti galimybę patys pasigaminti elektros energiją. Manome, kad turėtume rasti tokį modelį, kur galėtume atsisakyti subsidijų , kur ant vartotojų nebūtų kraunamos investicijos ir ilgalaikėje perspektyvoje turėtume atsisakyti VIAPo. Turėtume turėti situaciją, kurioje skirtingos elektros gamybos rūšys konkuruoja tarpusavyje. Taip pat manome, kad Lietuvai reikalingas subalansuotas ir diversifikuotas elektros gamybos modelis ir manome, kad į tą energetinį miksą galėtų įeiti ir atsinaujinanti energetika visų pirma vystant ir remiant biokurą, kogeneraciją, remiant ir skatinant konkurenciją dujų sektoriuje, ir turint patrauklią dujų kainą tame mikse gali būti ir tam tikra elektros pagaminta iš dujų. Manome, kad galima kalbėti apie konkurencingą importą, bet taip pat turi būti palikta galimybė iš naujo pažiūrėti į branduolinės energetikos projektą“, - kalbėjo ministras.
Paklaustas, kurias metais galėtų būti pastatyta naujoji elektrinė, J.Neverovičius atsakė: „Nenorėčiau spekuliuoti, tai atviras klausimas“.
Kadenciją baigusi konservatorių ir liberalų Vyriausybė pastatyti naują atominę elektrinę Visagine planavo iki 2020 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl LSMU profesorės emeritės N. Misiūnienės mirties
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė užuojautą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorės emeritės Nijolės Misiūnienės mirties. ...
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai tris kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 3 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vilniečiai norėtų kamerų ant tiltų – savivaldybė jų įrengti neskuba: neturime pagrindo4
Kamerų sostinės gatvėse netrūksta, tik Vilniaus tiltai – nestebima zona. Vilniečiai sako, kad kameros ant tiltų užtikrintų jų saugumą, padėtų greičiau surasti dingusius asmenis ir galėtų veikti kaip savižudybių prevencija. ...
-
Valdžios akiratyje – piktnaudžiaujantys bedarbiai: ypač pylos gauna jaunimas
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmok...
-
Sinoptikės prognozė: po audringo gamtos pokšto – džiuginanti savaitė
Lietuvoje jau iškrito pirmasis sniegas ir siaučia nuostolių pridariusi audra. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė dalijasi, kokių orų galime tikėtis artimiausiomis dienomis. ...
-
Kitąmet keisis medikų atlyginimai: susiderėjome kaip susiderėjome1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Kaip praneša ministerija,...
-
Ilgasis Vėlinių savaitgalis: daugiau nei pusšimčiui vaikų ieškojo saugios aplinkos
Nesaikingas alkoholio vartojimas, žodiniai konfliktai ir panaudota fizinė jėga – dažniausios situacijos, dėl kurių praėjusį Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalį šeimoms prireikė vaiko teisių gynėjų pagalbos. Skaičiuojama, ...
-
Kaišiadoryse vyks šaulių pratybos „Juodas vanagas“2
Lapkričio 8–10 dienomis Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) Kaišiadorių mieste organizuoja pratybas „Juodas vanagas 2024“. ...
-
Sunkiai sužaloto R. Kuliešiaus reabilitacijoje – viltis ir kasdieniai maži laimėjimai1
Vasarą sunkiai sužalotam 43 metų Rokui Kuliešiui nuo rugsėjo viduryje startavusios paramos rinkimo akcijos pradžios jau surinkta 58,273 tūkst. eurų. Šeimai, itin sudėtingam R. Kuliešiaus gydymo ir reabilitacijos procesui, reikia su...
-
Lietuva ir Šveicarija skirs 10 mln. eurų šalies pilietinio įsitraukimo stiprinimui2
Siekiant stiprinti pilietinį įsitraukimą, Lietuva ir Šveicarija tam skirs 10,36 mln. eurų. Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi. ...