„Krašto apsaugos savanorių pajėgos per 33 metus nuėjo ilgą stiprėjimo kelią, kiekvienas iš jūsų pasiruošęs ir treniruojatės Tėvynės gynybai bei profesionaliai vykdote taikos meto užduotis. Jūsų gretose telpa daug ryžto ir profesionalumo“, – į karius kreipėsi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Renginio Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo metu krašto apsaugos ministras apdovanojo geriausia išrinktos – Prisikėlimo apygardos Telšių kuopos – karius ir įteikė jiems atkurtą istorinį XIV amžiaus kalaviją bei atminimo dovaną.

Išrinktiems geriausiems 2023 metų karių savanorių darbdaviams įteikti Kariuomenės vado apdovanojimai: Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generaliniam direktoriui Nerijui Mikelioniui, „Strūnos“ socialinės globos namų direktoriui Petrui Veličkai ir bendrovės „Baltijos arsenalas“ direktoriui Raimondui Vaidogui.

Taip pat KASP vadas pulkininkas Darius Vaicikauskas su Latvijos „Zemesardze“ bei Estijos „Kaitselit“ savanoriškųjų pajėgų vadais pasirašė Trijų Baltijos valstybių sutartį, o su Lenkijos teritorinės gynybos vadu – dvišalę bendradarbiavimo sutartį.

Po sutarčių pasirašymo, KASP vadas apdovanojo Garbės savanorius ir įteikė jiems Garbės savanorio ženklelius.

Iškilminga rikiuote paminint sukaktį renginyje prie Seimo taip pat dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Mindaugas Steponavičius, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, Lietuvos kariuomenės vienetų ir KASP rinktinių vadai ir kariai.

Savanorių pajėgų pasveikinti atvyko užsienio partneriai – Estijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Sakartvelo ir Ukrainos kariuomenių atstovai. Pagerbdami Lietuvos savanorių pajėgas, pirmą kartą atvyko Ukrainos teritorinių pajėgų atstovai.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba įkurta 1991 metų sausio 17 dieną po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Jos pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus.

Šiuo metu KASP rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas.

Pajėgose tarnauja daugiau nei 5500 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus.