- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tikriausiai pažįstama arba bent jau girdėta situacija, kai šeima su mažamečiais vaikais beviltiškai bando išsinuomoti būstą. Kodėl nuomotojai vengia, ar jiems gresia kokios nors atsakomybės už diskriminavimą, kaip elgtis tokioms šeimoms, LNK žurnalistas teiravosi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – LGKT) teisininko Vyčio Muliuolio.
– Ar dažnai susiduriate su situacijomis, kai šeimai su vaikais išsinuomoti būstą tampa tikru iššūkiu?
– Tai tikrai pakankamai dažna situacija. Ko gero, ši problema paaštrėjo praėjusiais metais dėl karo Ukrainoje. Atvyko daug karo pabėgėlių, išaugo būsto nuomos poreikis. Tuomet kilo daug ginčų dėl galimybės jį išsinuomoti. Žmonės kreipiasi į mūsų tarnybą informuodami apie diskriminuojančio pobūdžio būsto nuomos skelbimus. Kai yra diskriminuojami ne tik dėl šeiminės padėties, bet ir dėl tautybės, kalbos.
– Socialiniuose tinkluose jaunos šeimos su mažais vaikais dažnai pasidalina informacija, kad dažniausiai joms užtrenkiamos durys dėl vieno argumento. Ar tiesa, kad nemokumo atveju nuomotojams iškraustyti iš buto šeimą praktiškai neįmanoma.
– Taip, Civiliniame kodekse (CK) yra įtvirtinta papildoma apsauga, kad nėščios moterys arba asmenys, kurie turi mažamečių vaikų, būtų apsaugoti. Pagal to kodekso nuostatą, tuo pagrindu numatoma, kad nuomotojas negali atsisakyti sudaryti nuomos sutarties arba nepagrįstai pabloginti gyvenimo sąlygų, ar nutraukti nuomos sutarties. Dėl šios CK įtvirtintos apsaugos, matyt, nuomotojams ir kyla pagrįstų ar nepagrįstų abejonių. Dažniausiai būtent dėl to šeimos su vaikais ir kreipiasi į mus. Tačiau atsakant į jūsų klausimą, tokių skundų gauname nedaug.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gal dėl to, kad šeimos susitaikė su tokia situacija ir vargsta tyliai, nesiskųsdamos, kol randa galimybę išsinuomoti būstą...
– Su šia problema susiduria nemažai šeimų. LGKT vykdo šviečiamąją veiklą. Informuojame visuomenę, kad tokie atvejai, kai atsisakoma išnuomoti būstą dėl šeiminės padėties, nėra leistini.
Pagal Lygių galimybių įstatymo nuostatas, draudžiama jau vien skelbime nurodyti tokias diskriminuojančias sąlygas. Pavyzdžiui, kad nepageidauja šeimų su vaikais.
– Ar nuomotojas nėra teisus, sakydamas, kad mano būstas ir darau, ką noriu?
– Čia yra svarbūs trys niuansai. Lygių galimybių įstatymas, kuris draudžia diskriminaciją paslaugų teikimo srityje, įtvirtina du principus. Vienas – draudžia diskriminuoti suteikiant socialinį būstą, t. y. kai teisės aktų nustatyta tvarka socialiai remtinas asmuo, turintis teisę į tokį būstą, juo yra aprūpinamas. Antras principas, kad – draudžiama diskriminacija, kai būstas nuomojamas komerciniais tikslais ir paslaugos teikėjas iš to gauna pajamas. CK nuostata, draudžianti diskriminuoti šeimas su mažamečiais vaikais, taikoma visoms būsto nuomos sąlygoms. Visi privalo laikytis šio kodekso, nepriklausomai, ar tai fizinis asmuo, ar juridinis. Tačiau Lygių galimybių įstatymo nuostatose tai jau negalėtų būti taikoma, nes lemia tai, kas yra nuomotojas. Ar tai yra privatus asmuo, kuris neužsiima komercija ir negauna iš to pajamų, ar tai daroma komerciniais pagrindais.
– Ką tokiu atveju daryti šeimoms, kurioms atėjus tartis dėl būsto nuomos, nuomininkas atsisako, nes nenori priimti su mažais vaikais?
– Visų pirma, prašytume informuoti LGKT vien pastebėjus tokius diskriminuojančius reikalavimus būsto nuomos skelbimuose. Mes pasiaiškintume kiekvieną atvejį individualiai, nes pagal Lygių galimybių įstatymo nuostatas, draudžiama jau vien skelbime nurodyti tokias diskriminuojančias sąlygas. Pavyzdžiui, kad nepageidauja šeimų su vaikais. Arba dar griežčiau nurodoma, kad apskritai nenuomoja šeimoms su vaikais. Tai jau yra diskriminacija.
– Kokia atsakomybė gresia tokiems nuomotojams?
– Asmenys, kurie mums atsiunčia nuorodas į tokius diskriminuojančius skelbimus, arba skelbimų kopijas, sako, kad mums net beviltiška kreiptis. Tada mes, tikrindami tą informaciją, susisiekiame su tą skalbimą išplatinusio tinklalapio administracija, arba, jei yra galimybė, su konkrečiu asmeniu, parašiusiu tą skelbimą. Aiškinamės tas aplinkybes, pasakome, kokios yra įstatymo nuostatos. Aišku, tokie skalbimai dažniausiai būna tiesiog pašalinti, bet tai neeliminuoja galimybės toliau diskriminuoti.
– Ar diskriminacija dėl šeiminės padėties prilyginama diskriminacijai dėl, tarkim, lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės?
– Taip. Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją net keturiolika pagrindų. Šeiminė padėtis lygiai taip pat patenka į šią kategoriją, kur draudžiama diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, tautybės ir pan.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje1
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...