- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmąją Naujųjų metų dieną bus paminėta Lietuvos vėliavos diena. Šeštadienį Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai iškels naują Lietuvos valstybės vėliavą.
2021 m. bokšte plevėsavusi ir iškilmingai nuleista vėliava bus patikėta saugoti pilietiškumu pasižymėjusiai Vilniaus „Laisvės“ gimnazijai.
Perduoti saugoti senąją Gedimino pilies bokšto vėliavą vienai iš Lietuvos mokyklų – jau susiklosčiusi graži tradicija, tęsiama nuo 2005 metų, primena Krašto apsaugos ministerija. Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos trispalvę pradėta siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą.
Daugiau nei prieš šimtmetį, 2018 metų vasario 16 d., Lietuvos žmonės atkūrė XVIII a. pabaigoje prarastą valstybingumą ir sukūrė modernią Lietuvos valstybę. Tačiau atgimusiai valstybei netrukus kilo išlikimo pavojus. Trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919 metų sausio 1 dieną Gedimino pilies bokšte pirmą kartą iškėlė dešimties savanorių būrys: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.
Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną, ilgą ir sunkų trispalvės kelią į Gedimino pilies bokštą primena Krašto apsaugos ministerija pranešime.
Antrą kartą Lietuvos trispalvė buvo iškelta 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė želigovskininkai ir lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta.
Trečią kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo virš Gedimino pilies bokšto 1939 m. spalio 29 d., kai Lietuva atgavo Vilnių. Pirmajam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkui buvo suteikta ši garbė – Gedimino pilies bokšte iškelti Lietuvos vėliavą. Varpai skambėjo tol, kol šaudė patrankos. Po vėliavos pagerbimo garbės kuopa, palikusi prie vėliavos garbės sargybą, nulipo nuo kalno į Katedros aikštę ir atstojo į bendrą rikiuotę. I pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko vadas pulkininkas Leonas Gustaitis Vilniaus rinktinės vadui raportavo: „Pakėliau vėliavą Gedimino kalne, pastačiau garbės sargybą ir pabrėžiau, kad kol Gedimino pulkas yra Vilniuje, tol Trispalvė vėliava čia laisvai plevėsuos.“
Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo...
Ketvirtą kartą Lietuvos trispalvę virš Gedimino bokšto iškėlė sukilę lietuviai kariai 1941 birželio 23 d. popietę. Tačiau taip pat labai neilgam, vėliava kabėjo ten tik vieną mėnesį.
Penktą kartą 1944 metais balandžio 6 d. septyni generolo leitenanto Povilo Plechavičiaus suformuoti Lietuvos vietinės rinktinės batalionai atžygiavo į Vilniaus kraštą ir į Vilnių bei Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą, kuri plevėsavo iki gegužės 15 dienos.
Vėliau prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės.
Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava vėl iškelta 1988 metų spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji paskelbta valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl LSMU profesorės emeritės N. Misiūnienės mirties
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė užuojautą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorės emeritės Nijolės Misiūnienės mirties. ...
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai tris kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 3 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vilniečiai norėtų kamerų ant tiltų – savivaldybė jų įrengti neskuba: neturime pagrindo4
Kamerų sostinės gatvėse netrūksta, tik Vilniaus tiltai – nestebima zona. Vilniečiai sako, kad kameros ant tiltų užtikrintų jų saugumą, padėtų greičiau surasti dingusius asmenis ir galėtų veikti kaip savižudybių prevencija. ...
-
Valdžios akiratyje – piktnaudžiaujantys bedarbiai: ypač pylos gauna jaunimas
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmok...
-
Sinoptikės prognozė: po audringo gamtos pokšto – džiuginanti savaitė
Lietuvoje jau iškrito pirmasis sniegas ir siaučia nuostolių pridariusi audra. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė dalijasi, kokių orų galime tikėtis artimiausiomis dienomis. ...
-
Kitąmet keisis medikų atlyginimai: susiderėjome kaip susiderėjome1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Kaip praneša ministerija,...
-
Ilgasis Vėlinių savaitgalis: daugiau nei pusšimčiui vaikų ieškojo saugios aplinkos
Nesaikingas alkoholio vartojimas, žodiniai konfliktai ir panaudota fizinė jėga – dažniausios situacijos, dėl kurių praėjusį Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalį šeimoms prireikė vaiko teisių gynėjų pagalbos. Skaičiuojama, ...
-
Kaišiadoryse vyks šaulių pratybos „Juodas vanagas“2
Lapkričio 8–10 dienomis Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) Kaišiadorių mieste organizuoja pratybas „Juodas vanagas 2024“. ...
-
Sunkiai sužaloto R. Kuliešiaus reabilitacijoje – viltis ir kasdieniai maži laimėjimai1
Vasarą sunkiai sužalotam 43 metų Rokui Kuliešiui nuo rugsėjo viduryje startavusios paramos rinkimo akcijos pradžios jau surinkta 58,273 tūkst. eurų. Šeimai, itin sudėtingam R. Kuliešiaus gydymo ir reabilitacijos procesui, reikia su...
-
Lietuva ir Šveicarija skirs 10 mln. eurų šalies pilietinio įsitraukimo stiprinimui2
Siekiant stiprinti pilietinį įsitraukimą, Lietuva ir Šveicarija tam skirs 10,36 mln. eurų. Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi. ...