- Šarūnas Černiauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Andrius Kubiliaus Vyriausybė, nustekenusi nacionalinę spaudą, dabar nusitaikė ir į stiprias pozicijas užimančią regioninę spaudą. Nusispjovęs į įstatymus premjeras svajoja apie silpną ir iš valdžios malonės gyvenančią bei į pareigūnų nuodėmes akis užmerkiančią žiniasklaidą.
Muš visus
Tokias sunkiai suvokiamas mintis A.Kubilius išsakė po susitikimo su Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų ir Periodinės spaudos leidėjų asociacijų nariais. Pirmiausia iš ministro pirmininko lūpų kliuvo dienraščiams "Vilniaus diena", "Kauno diena" ir "Klaipėda". "Nors mūsų nuostata buvo gana aiškiai formuluota, nemaža dalis lėšų pateko ne vietos žiniasklaidai, kuria mes ypač norėjome ir norime rūpintis, bet pateko gana stambiems dienraščiams, kurie save vadina kartais regioniniais, kartais nacionaliniais. Atsižvelgiant į tai, kaip naudingiau konkrečiu momentu. Pirmiausia kalbu apie tokius dienraščius kaip "Kauno diena", "Vilniaus diena", "Klaipėda", "15 min", – sakė A.Kubilius.
Tačiau premjero patarėjas ryšiams su visuomene Ridas Jasiulionis dienraštį patikino, kad valstybės paramą siekiama atimti ne tik iš jau minėtų dienraščių. Esą bus siekiama, kad į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) paramos lėšas negalėtų pretenduoti ir tokie regioniniai dienraščiai kaip "Šiaulių kraštas" ir "Vakarų ekspresas", o galbūt ir kiti didesni regioniniai dienraščiai.
"Parama nukeliavo ne regioninei žiniasklaidai. Premjeras pavedė sudaryti darbo grupę, kuri taip patikslintų paramos sąlygas, kad valstybės parama atitektų būtent regioniniams laikraščiams. Vyriausybės mintis buvo, kad šita parama turi būti skirta ne stambiems dienraščiams, o būtent mažiesiems laikraštukams", – pareiškė R.Jasiulionis.
Įstatymas – nesvarbu
Tiek "Vilniaus diena", "Kauno diena" ir "Klaipėda", tiek "Šiaulių kraštas" ir "Vakarų ekspresas" visiškai atitinka įstatymo nustatytus regioninio laikraščio standartus: 90 proc. ar daugiau kiekvieno dienraščio tiražo išplatinama vienoje apskrityje – atitinkamai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Dienraščiai atitiko ir visus kitus SRTRF keltus reikalavimus gauti valstybės paramą.
A.Kubiliaus patarėjas taip pat pripažino, kad nėra jokio teisinio pagrindo bet kurį iš minėtų dienraščių laikyti ne regioniniu. Tačiau paklaustas, kas, jeigu ne įstatymas, nustato, kas yra regioninis laikraštis, R.Jasiulionis pateikė stulbinamą atsakymą. "Taip, taip, bet... čia ne apie įstatymą kalba, o apie tai, kad būtent tie rajoniniai laikraštukai gautų paramą", – aiškino premjero patarėjas, staiga terminą "regioninis" pakeitęs į "rajoninis".
"Kas čia per nesąmonė?"
"Kas čia per nesąmonė?" – apstulbo "Šiaulių krašto" vyriausiasis redaktorius ir direktorius Vladas Vertelis, iš dienraščio sužinojęs, kad A.Kubilius užsimojo SRTRF lėšas atimti ir iš jo vadovaujamo leidinio.
Pašnekovo teigimu, premjeras pasidavė demagogijai ir ruošiasi suduoti skaudų smūgį ir taip sunkiai gyvuojantiems regioniniams laikraščiams. "Spaudžiamės, ieškome išeičių, kitus metus sutiksime susispaudę iki kraštutinumo. Čia yra diskriminavimas, nesąmonė. Jeigu "Šiaulių kraštas" darbu aprūpina apie 300 žmonių, vadinasi, jį reikia nustekenti? Per metus sumokame apie 2 mln. litų mokesčių, tai mes tada esame kenkėjai valstybėje?" – piktinosi V.Vertelis.
"Šiaulių krašto" vadovas teigė nesugebantis suprasti, kodėl Vyriausybės vadovas užsimojo atimti paramos lėšas iš mažiausiai penkių žinomų regioninių laikraščių. "Mes visi ir esame regioninė spauda. Juk niekas netrukdo Telšiuose ar kitur sukurti tikrą regioninį dienraštį, mes irgi pradėjome nuo nulio. O A.Kubilius skaldo spaudos rinką, visuomenę ir leidėjus", – nuostabos neslėpė V.Vertelis.
Jei premjero užmojai virs kūnu, regioniniai dienraščiai negalės pretenduoti į maždaug 1,5 mln. litų valstybės paramos, skirtos padengti sklaidos nuostoliams, atsiradusiems panaikinus PVM lengvatą. Šiemet gegužę nustatyta, kad daugiausia nuostolių dėl panaikintos lengvatos patyrė "Kauno diena", dienraščiui skirta 581,3 tūkst. litų SRTRF paramos. "Šiaulių kraštas" iš fondo gavo 296 tūkst. litų, Panevėžio dienraštis "Sekundė" – 180 tūkst., "Vakarų ekspresas" ir "Klaipėda" – atitinkamai 140 ir 120 tūkst., "Vilniaus diena" – 73,7 tūkst. Dar po 44 tūkst. litų skirta dienraščiams "15 min Vilnius", "15 min Kaunas" ir "15 min Klaipėda". Smulkesni dienraščiai, kurių gerokai mažesni tiražai ir mažesnė skaitytojų auditorija, dėl panaikintos lengvatos patyrė kur kas mažiau nuostolių, dėl to SRTRF jiems skyrė mažesnes paramos sumas.
Premjero pareiškimas apstulbino
SRTRF tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė dienraščiui teigė negalinti suvokti tokių A.Kubiliaus pareiškimų. "Yra galiojantis Visuomenės informavimo įstatymas, jame yra apibrėžtys. Arba mes laikomės įstatymų, tegul ir ne visai tobulų, arba prasideda visiška anarchija. Apskritai nesuprantu, kaip valstybės pareigūnai gali sakyti, kad reikia įstatymą skaityti tarp eilučių. Įstatymas nėra poezija, neieškome ten paslėptų reikšmių ar dar ko nors", – sakė V.Žukienė. Ji priminė, kad šiemet SRTRF paramą gavo kone visi prašiusieji, ir gegužę, kai buvo paskelbta, kaip bus padalyta beveik 3 mln. litų, visi buvo patenkinti. Parama paskirstyta laikantis tos pačios Vyriausybės patvirtintų nuostatų.
Valdžia kiršina žiniasklaidą
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius dienraščiui pirmiausia pabrėžė, kad valdžia niekuomet neskyrė pakankamai paramos žiniasklaidai. Esą SRTRF lėšos buvo per kuklios net geriausiais laikais, kai Vyriausybė po kelis kartus per metus gerino biudžeto surinkimo planus ir pinigų tikrai netrūko. LŽS vadovo manymu, kažkas siekia sukiršinti žiniasklaidos atstovus. "Valstybės skiriama parama per SRTRF yra tikrai per maža, visada bus užprogramuoti konfliktai tarp skirtingų rūšių žiniasklaidos. Valstybė visada finansuoja tiek, kad finansavimą gauti nusipelniusios žiniasklaidos priemonės tarpusavyje peštųsi. Kodėl? Šis klausimas dar neatsakytas, bet tai man kelia negražių minčių", – svarstė pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Svarbiausi pokyčiai, kurie įsigalioja nuo Naujųjų: aktualu kiekvienam
Naujienų agentūra BNS pateikia 15 svarbiausių pokyčių, įsigaliojančių nuo 2025 metų sausio 1 dienos. ...
-
Jau 10 metų: su euro įvedimu tu tampi būtent to klubo dalimi2
Prieš 10 metų Lietuvoje įvestas euras padėjo šaliai sumažinti skolinimosi kaštus, padidino jos patikimumą bei leido išvengti skaudesnių 2022–2023 metų energetinės krizės padarinių, teigia BNS kalbinti finansų ir pin...
-
Sausio 1-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 1-oji, trečiadienis, 1 savaitė. ...
-
Naujųjų proga sveikinantis Nausėda: tegul 2025-ieji būna dosnūs pergalių visai Lietuvai12
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Naujųjų metų išvakarėse sveikindamas šalies gyventojus linki, jog ateinantys 2025-ieji būtų dosnūs pergalių visai Lietuvai. ...
-
Į Naujuosius – su muzika ir laimės palinkėjimais!4
Svarbiausia 2025-ųjų sutikimo vieta Kaune šiais metais buvo Vienybės aikštė. Čia padabinta 37 metų eglė vidurnaktį tapo pagrindinė šventės karaliene. ...
-
Ukrainoje sužeistas pagalbą šiai šaliai vežantis V. Bartkevičius
Sprogus neaiškiam paketui, Ukrainoje sužalotas paramą šiai su Rusija kovojančiai šaliai vežantis visuomenininkas Valdas Bartkevičius. ...
-
Kaunas žengė į 2025-uosius metus!2
Naujieji metai Kaune kaip visuomet – smagūs ir nepamirštami! Sveikiname visus kauniečius ir miesto svečius su 2025-aisiais metais! ...
-
Apibendrino 2024-ųjų orus Lietuvoje: kuo išsiskyrė?1
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apibendrino 2024-ųjų orų tendencijas. ...
-
Įvardijo populiariausius ir rečiausius 2024-ųjų naujagimių vardus sostinėje
Tarp populiariausių sostinės naujagimių vardų šiemet karaliauja Sofija ir Jonas. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, Sofijos vardu šiemet pavadintos 54 naujagimės, o Jono vardas sostinėje duotas 83 kūdikiams. ...
-
Perspėja: šventinė naktis ir diena bus tikrai ekstremalios
Meteorologai praneša apie bjaurias oro sąlygas. ...