- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rudenį Baltijos šalyse ir Lenkijoje vyksiančiose NATO pratybose „Steadfast Jazz 2013“ („Tvirtas džiazas 2013“ - red.) dalyvaus iki 5 tūkst. aljanso karių, sako NATO pareigūnas ir pabrėžia, kad šių mokymų nereikėtų suprasti kaip „žvanginimo ginklais“ prieš kitas valstybes.
„Steadfast Jazz 2013“ bus vadinamosios 5 straipsnio pratybos, t.y. kuomet NATO šalys bendrai atsako į agresiją prieš kurią nors iš aljanso narių. Manoma, kad pratybų metu pagal specialiai sukurtą scenarijų bus siekiama praktiškai įgyvendinti Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos planus.
Nenorėjęs būti įvardintu NATO atstovas pabrėžė, kad pratybos rytiniame aljanso pakraštyje karių kiekiu neprilygs toms, kurias Lietuvos kaimynystėje rugsėjį planuoja surengti Rusija ir Baltarusija.
„Jos nebus tokios didelės, kaip „Zapad 2013“ (liet. „Vakarai“), tai neabejotina. Nesu visiškai tikras, apie kokius skaičius kalbame. Du tūkstančiai ant žemės, o prie to dar prisideda jūrų ir oro pajėgos. Manau, bus maždaug iki penkių tūkstančių. O jei paklaustumėte rusų, kiek bus „Zapad 2013“ – daug daugiau nei tai“, – sakė NATO pareigūnas, BNS paklaustas, koks planuojamas apytikris karių skaičius pratybose „Tvirtas džiazas“.
Jis pabrėžė, kad NATO pratybos nėra „žvanginimas ginklais“, o įprasta praktika, kuri buvo šiek tiek pamiršta pastaraisiais metais NATO visas pajėgas sutelkus operacijai Afganistane.
„Dabar, kai ISAF misija eina į pabaigą ir mes perkeliame daug karių ir išteklių iš Afganistano, NATO vėl tampa svarbu užtikrinti, kad greitojo reagavimo pajėgos būtų pasirengusios tam, kas gali įvykti. Esmė yra ne ruoštis grėsmei iš kokios nors šalies. Visiškai ne. O tam, kad užtikrintume, jog mūsų pajėgos yra pasirengusios visam veiksmų spektrui“, – Belgijoje įsikūrusioje Aukščiausiojoje sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietėje (SHAPE) sakė NATO pareigūnas.
„Tai gali būti atsakas į gamtos katastrofas. Prieš kelias dienas matėme didelį žemės drebėjimą Irane, viskas galėjo baigtis žymiai blogiau. Tačiau taip pat rengiamės ir kitokioms misijoms: nuo operacijų prieš sukilėlius iki pilnos apimties karo, jei to prireiktų. Žinoma, mes nemanome, kad šiuo metu susiduriame su tokio masto grėsmėmis, tačiau kaip gynybinis aljansas, kaip kariškiai profesionalai turime įsipareigojimą užtikrinti, kad esame pasirengę visam operacijų spektrui", – kalbėjo jis.
„Šiemet mūsų Baltijos šalių partneriai pasiūlė priimti pratybas toje pasaulio dalyje. Taigi veiksmus matysime kai kuriose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Pratybose bus jūrų ir oro komponentai. Taigi jos apims daug šalių ir daug įvairių teritorijų. Tačiau niekas to neturėtų interpretuoti todėl, kad tai vyksta labiau į rytus lyginant su kitomis NATO teritorijomis. Jos pasiūlė priimti, ir mes sutikome. Paprasta kaip dukart du“, – teigė NATO atstovas.
Paklaustas, ar tik sutapimas, kad beveik tuo pat metu NATO šalių kaimynystėje vyks didelės strateginio lygmens Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad 2013“, jis atsakė, jog Rusija taip pat turi mokyti ir rengti savo pajėgas.
„Mes NATO nesame sunerimę, kad jie moko savo karius, mes laikome tai normaliu dalyku. NATO–Rusijos taryboje mes būname atviri vieni su kitais dėl šių manevrų tam, kad nekiltų įtampa ir nesusipratimai. Žinoma, mes NATO planuojame dalintis informacija apie tai, ką darysime pratybose „Steadfast Jazz 2013“ ir, manau, mes planuojame pakviesti Rusijos pareigūnus prisijungti ir dalyje pratybų stebėti tai, ką mes darome“, – dėstė NATO pareigūnas.
„Manau, jog yra labai tikėtina, kad mokymuose prie mūsų prisijungs Ukraina“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl LSMU profesorės emeritės N. Misiūnienės mirties
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė užuojautą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorės emeritės Nijolės Misiūnienės mirties. ...
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai tris kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 3 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vilniečiai norėtų kamerų ant tiltų – savivaldybė jų įrengti neskuba: neturime pagrindo4
Kamerų sostinės gatvėse netrūksta, tik Vilniaus tiltai – nestebima zona. Vilniečiai sako, kad kameros ant tiltų užtikrintų jų saugumą, padėtų greičiau surasti dingusius asmenis ir galėtų veikti kaip savižudybių prevencija. ...
-
Valdžios akiratyje – piktnaudžiaujantys bedarbiai: ypač pylos gauna jaunimas
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmok...
-
Sinoptikės prognozė: po audringo gamtos pokšto – džiuginanti savaitė
Lietuvoje jau iškrito pirmasis sniegas ir siaučia nuostolių pridariusi audra. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė dalijasi, kokių orų galime tikėtis artimiausiomis dienomis. ...
-
Kitąmet keisis medikų atlyginimai: susiderėjome kaip susiderėjome1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Kaip praneša ministerija,...
-
Ilgasis Vėlinių savaitgalis: daugiau nei pusšimčiui vaikų ieškojo saugios aplinkos
Nesaikingas alkoholio vartojimas, žodiniai konfliktai ir panaudota fizinė jėga – dažniausios situacijos, dėl kurių praėjusį Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalį šeimoms prireikė vaiko teisių gynėjų pagalbos. Skaičiuojama, ...
-
Kaišiadoryse vyks šaulių pratybos „Juodas vanagas“2
Lapkričio 8–10 dienomis Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) Kaišiadorių mieste organizuoja pratybas „Juodas vanagas 2024“. ...
-
Sunkiai sužaloto R. Kuliešiaus reabilitacijoje – viltis ir kasdieniai maži laimėjimai1
Vasarą sunkiai sužalotam 43 metų Rokui Kuliešiui nuo rugsėjo viduryje startavusios paramos rinkimo akcijos pradžios jau surinkta 58,273 tūkst. eurų. Šeimai, itin sudėtingam R. Kuliešiaus gydymo ir reabilitacijos procesui, reikia su...
-
Lietuva ir Šveicarija skirs 10 mln. eurų šalies pilietinio įsitraukimo stiprinimui2
Siekiant stiprinti pilietinį įsitraukimą, Lietuva ir Šveicarija tam skirs 10,36 mln. eurų. Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi. ...