Taip ji kalbėjo Nacionalinėje dailės galerijoje penktadienį pagerbiant Antrojo pasaulinio karo metu nužudytus žydus.

„Holokaustas buvo pati ekstremaliausia patologinio genocido forma“, – renginyje sakė diplomatė. – Ne tik dėl to, kiek aukų ši tragedija pareikalavo, ne tik dėl savo brutalumo, bet ir dėl to, kad pirmą kartą istorijoje politinė grupė nusprendė pasaulinio mastu nužudyti visus žmones, kuriuos jie apibrėžė kaip žydus.“

Ambasadorė pabrėžė, kad pirmą kartą istorijoje genocidas ir masinės žudynės „buvo industrializuotos“.

Izraelio ambasadorė teigė, kad Holokaustas negali būti pamirštas, o istorinės pamokos – išmoktos, jog panaši tragedija nepasikartotų ateityje.

Ji dėkojo Lietuvos politikams, siekiantiems išsaugoti istorinę atminti ir atstatyti teisingumą.

„Per pastaruosius mėnesius Lietuvos Vyriausybė ir Seimas ėmėsi reikšmingų žingsnių, siekiant edukuoti, pagerbti ir atkurti žydų turtą. Šie žingsniai – gebėjimo prisiimti atsakomybę simbolis“, – sakė H. Wittenberg Silverstein.

Per pastaruosius mėnesius Lietuvos Vyriausybė ir Seimas ėmėsi reikšmingų žingsnių, siekiant edukuoti, pagerbti ir atkurti žydų turtą. Šie žingsniai – gebėjimo prisiimti atsakomybę simbolis. 

Taip ji komentavo gruodį Seimo priimtą sprendimą, kuriuo parlamentas patvirtino 37 mln. eurų kompensacijas už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą.

Savo ruožtu JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas (Robertas Gilkristas) ragino prisiminti ir įmažinti Holokausto aukų atminimą, taip pat šviesti ateities kartas apie „diskriminacijos, antisemitizmo ir dehumanizacijos pavojus“.

„Ateitis priklauso nuo mūsų noro kritiškai apmąstyti ir iš naujo įvertinti savo praeitį“, – sakė diplomatas.

Renginyje dalyvavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Lietuvoje žydai sukūrė „pajėgią litvakų religinę, kultūrinę tradiciją, leidusią Vilnių vadinti Šiaurės Jeruzale“.

„Kartais sakoma, kad Holokaustas nubraukė viską. Taip, nuostoliai milžiniški, sunkiai įsivaizduojami, tačiau vis dėlto – ir žydų kultūra, ir žydų bendruomenė Lietuvoje išgyveno“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Ji pabrėžė, kad Lietuva pasiryžusi „nieko nepamiršti“.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky svarstė, kad istorinė atmintis gali būti įpaminklinta, tačiau „reikalingas dar žmogiškasis faktorius, kad žmogus (į paminklus – BNS) atkreiptų dėmesį“ ir tą žinią skleistų kitiems.

Penktadienį, Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, pagerbiamos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų genocido aukos. Tarp milijonų šiuo laikotarpiu nužudytųjų – ir beveik 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Holokausto pradžios Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.