- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar visai neseniai mokslininkai nerimavo, kad Lietuvos eglynai gali imti nykti dėl plintančių ligų, kenkėjų protrūkių, netinkamų miškininkavimo sprendimų. O štai dabar Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius dr. Algirdas Augustaitis jau skelbia džiugią žinią – eglynai atsigauna. Pastaraisiais metais globali aplinkos kaita lemia intensyvų jų prieaugio didėjimą.
„Šiandien vienareikšmiškai galime teigti, kad Lietuvos miškų būklė gerėja, o produktyvumas auga, ypač pušynų ir eglynų. Tai vis globalios kaitos įtaka – mažėjanti aplinkos tarša, kylanti temperatūra, didėjantis kritulių kiekis ir CO2 koncentracija ore,“ – teigia prof. A. Augustaitis.
Anot mokslininko, gyvename kaip Dievo užantyje. Jei lygintume Lietuvą su Vidurio Europa, gilių sausrų grėsmė mūsų miškams minimali. Didžiausios sausros buvo daugiau kaip prieš 20 metų, silpnesnės kartojasi kiek dažniau. Paskutinis sausros epizodas užregistruotas 2015 metais. Tuo tarpu kritulių kiekis kasmet didėja po kelis milimetrus. Lietų vis dažniau lydi stiprūs vėjai.
„Didžiausia Lietuvos miškų problema – uraganiniai vėjai ir viesulai. Jie gali pridaryti labai daug žalos miškui, išversdami ar tiesiog sulaužydami medžius. Kai nespėjama vėjavartų išvežti, miško kenkėjai gali išvesti keletą vadų ir taip dar labiau pakenkti miškui, net jei jis tiesiogiai nenukentėjo nuo viesulų, – sako prof. A. Augustaitis.
Jo teigimu, ūkinės priemonės, kuriomis formuojamas ateities miškas, pagrindiniai ir tarpiniai kirtimai tampa svarbiausiais miškininkų įrankiais, galinčiais užtikrinti Lietuvos miškų tvarumą, susilpninti nepalankių veiksnių poveikį. Dar vienas svarbus mokslininko nustatytas reiškinys – nuo 2011 metų didėjantis kritulių rūgštingumas. Rūgštūs lietūs labai pavojingi miškams. Jie veikia medžio fiziologinius procesus tiesiogiai per lapus, spyglius ir netiesiogiai per dirvožemį, mažindami maistinių medžiagų įsisavinimą.
Prieš 20 metų pagrindinė rūgštinanti komponentė buvo siera. Įgyvendinus tarptautinius emisijų mažinimo reikalavimus, šio teršalo koncentracijos sumažėjo daugiau nei 10 kartų, o Lietuva tapo viena mažiausiai sieros junginiais teršiamų valstybių Europoje. Tuo tarpu azoto išmetimas nemažėja ir turi didelės įtakos rūgštiems krituliams. Azoto oksidai daugiausia pasiekia mūsų šalį tolimomis pernašomis iš Vakarų Europos. Kritulių rūgštingumą lemia ir didėjančios amonio koncentracijos ore, krituliuose, dirvožemio ir gruntiniame vandenyse. Jos didėja dėl spartėjančios kaimo plėtros ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.
Pušynų būklės ir produktyvumo tyrimai, miško ekosistemų kompleksiškas monitoringas vertinant globalios kaitos poveikį miškams – viena iš pagrindinių prof. dr. A. Augustaičio mokslo darbų ciklo „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai“ krypčių. Už šį darbą mokslininkas pretenduoja gauti 2016 m. Lietuvos mokslo premiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas rudenį svarstys, ar įteisinti mokyklose anonimines apklausas dėl smurto ir patyčių1
Seimas imasi svarstyti Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio pateiktas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma mokyklose įteisinti anonimines apklausas dėl smurto ir patyčių. Jos būtų vykdomos Švietimo, mokslo ir sporto ministr...
-
KT: advokatų išlaidų atlyginimo tvarka administracinėse bylose nepažeidžia Konstitucijos1
Konstitucinis teismas (KT) ketvirtadienį konstatavo, kad Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, susijusios su išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimu, neprieštarauja Konstitucijai. ...
-
Pavojai Baltijos jūroje: patarė, kaip apsisaugoti
Socialiniame tinkle „Facebook“ „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ įspėjo, kad šiltėjant orams daug kas nori atsivėsinti vandens telkiniuose. Bet su maudynėmis atsiranda ir pavojų, todėl patarė, kaip jų išvengti. ...
-
Baudžiamąja byla bandytas užčiaupti visuomenininkas laukia I. Trinkūnaitės atsiprašymo1
Teismo procesas dėl „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės galimo bandymo 2023 m. rudenį nuslėpti informaciją apie neskaidrią valdomų bendrovių veiklą tęsiasi. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškojo galimybės sutaikyti ...
-
Po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, lietuviško paso neteko vienas asmuo2
Daliai politikų nerimaujant, kad po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo užsienyje gyvenantys lietuviai pradės masiškai atsisakyti Lietuvos pilietybės, Migracijos departamentas nurodo, kad lietuviško paso, ...
-
Daugiausiai turto tarp teisėsaugos vadų deklaruoja turintys VSAT ir STT vadovai3
Daugiausiai turto tarp teisėsaugos institucijų vadovų, kaip ir pernai, deklaruoja turintys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Linas Pernavas. ...
-
Vilniaus universitete – neeilinis įvykis: išeivių šeima paliko didžiulį palikimą4
Filantropinio Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondo istorijoje – neeilinis įvykis. Kanados lietuviai gydytojai odontologai Angelė ir Sigitas Kazlauskai jam skyrė 7 mln. Kanados dolerių (apie 4,7 mln. eurų) palikimą. „Viliuos...
-
Susituokę Marius ir Martynas: dalis lietuvių nori sunaikinti mūsų šeimą – nepasiduosime40
Prieš kelias dienas Briuselyje, centrinėje aikštėje įsikūrusioje miesto rotušėje, susituokė Martynas ir Marius. Sutuoktiniai tikina, kad tokią šventę būtų norėję surengti Lietuvoje, apsupti gausaus draugų ir artimųjų ...
-
Laivų regatoje – burlaiviai ir linksmybės
Pirmą kartą istorijoje Klaipėda tapo lenktynių starto uostu birželio 27-ąją prasidėjusioje laivų regatoje „The Tall Ships Races 2024“. Jūrinę kultūrą puoselėjančio renginio metu uostamiestyje iki pat sekmadienio viešės 41 bur...
-
Paviešinti turtingiausi viešai skelbiami asmenys
Turtingiausias tarp viešai skelbiamų 2023 metų turto deklaracijų savininkų – transporto ir logistikos grupės „Finėjas group“ vadovas, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus pavaduotojos Jolantos Kačinskait...